Amžinė geltonosios dėmės degeneracija – lėtinė geltonosios dėmės liga, kuri sukelia negrįžtamus regėjimo pakitimus. Tai yra degeneracinio (nykstančio) pobūdžio liga. Geltonoji dėmė, esanti tinklainėje, yra atsakinga už centrinį matymą. Jos degeneracijos metu pažeidžiamas tinklainės pigmentinis audinys, jis nyksta, pablogėja matymas, akies tinklainėje kaupiasi drūzos (tam tikros medžiagos – kolageno, riebalų sankaupos). Skiriama dviejų rūšių degeneracija:
- „Sausoji“ (atrofinė) – pasitaiko didžiąją dalį susirgimų, ji progresuoja palaipsniui.
- „Drėgnoji“ (kai kur dar vadinama „šlapioji“ arba eksudacinė) – išsivysto, kai už akies tinklainės atsiranda naujų kraujo indų. Tai sukelia kraujavimus. Drėgnoji vystosi greičiau nei sausoji.
Nėra visiškai aišku, dėl kokių priežasčių įvyksta geltonosios dėmės degeneracija, bet manoma, kad įtakos gali turėti: vyresnis paciento amžius (vyksta amžiniai pakitimai), rūkymas, paveldimumas turi įtakos (kuo daugiau asmenų šeimoje serga, tuo didesnė tikimybė susirgti), arterinė hipertenzija (padidėjęs kraujo spaudimas), nutukimas, saulės spinduliai (nenešiojant apsauginių akinių nuo saulės), neadekvati mityba, nutukimas; rasė (baltaodžiams geltonoji dėmė degeneruoja dažniau nei juodaodžiams); katarakta (lęšiuko padrumstėjimas).
Tai yra viena dažniausių aklumo priežasčių išsivysčiusiose šalyse. Paprastai ši liga pasireiškia asmenims vyresniems nei 65 m. amžiaus, tačiau gali pasitaikyti ir jauniems žmonėms.