Hemofilija – tai liga, kuria sergant nekreša kraujas (krešėjimas – procesas, kai kraujas iš skystos būsenos pereina į kietą). Ši liga yra paveldima.
Žinoma keletas hemofilijos rūšių – A, B ir C. Visos šios formos sukelia kraujo krešėjimo sutrikimų, dėl to susižeidęs žmogus kraujuoja ilgiau nei sveikas asmuo.
Maži susižeidimai pacientams, sergantiems hemofilija, nėra mirtini, tačiau didžiausia problema sergant A arba B tipo hemofilija – vidiniai kraujavimai ir kraujavimai į sąnarius.
Hemofilija sergama visą gyvenimą, tačiau tinkamai besigydantys ir savimi besirūpinantys pacientai gali gyventi ilgą ir aktyvų gyvenimą.
Kai žmogus susižeidžia ir pradeda kraujuoti, pažeistoje vietoje susiformuoja kraujo krešulys, kad kraujavimas sustotų. Krešuliui susidaryti reikalingi trombocitai (kraujyje esančios plokštelės) ir kraujo krešėjimo baltymai.
Hemofilija žmogus suserga tada, kai paveldimas defektyvus vienas iš kraujo krešėjimo baltymų.
Pagal tai, kurio krešėjimo baltymo trūksta, nustatoma hemofilijos rūšis.
A tipas yra pats dažniausias ir juo susergama, kai kraujyje trūksta VIII (8) kraujo krešėjimo faktoriaus.
B tipo hemofilija pasireiškia, kai trūksta IX (9) kraujo krešėjimo faktoriaus. B formos hemofilija yra retesnė.
C tipas – rečiausias ir lengviausias. Šio tipo hemofilija susergama, kai trūksta XI (11) kraujo krešėjimo faktoriaus.
Lithuanian