Hemolizinė mažakraujystė

+1
+1 -0

Hemolizinė anemija – tai viena iš mažakraujystės rūšių, kuomet eritrocitai organizme žūva greičiau, negu yra pagaminami. Hemolizė – tai eritrocitų gyvavimo trukmės sutrumpėjimas nuo 120 dienų (normos atveju) iki kelių savaičių ar kelių dienų. Jie gali žūti intravaskuliariai (kraujagyslėse) arba ekstravaskuliariai (organuose). Šitaip jiems žūvant, kaulų čiulpai gali nespėti pagaminti naujų eritrocitų ir tada išsivysto anemija. Ekstavaskulinė hemolizė vyksta blužnyje. Šis organas geba pagauti ir sunaikinti sveikus ar pakitusius raudonuosius kraujo kūnelius. Taip pat šitokia hemolizė yra būdinga kai kurioms infekcinėms ligoms, navikams, autoimuniniams susirgimams, leukemijai, limfomoms, kai kurių vaistų pašaliniam poveikiui. Intravaskulinė hemolizė išsivysto tada, kai pagaminami eritrocitai yra neaktyvūs. Dažniausiai tai būna dėl įgimtų ligų, pavyzdžiui, talasemijos arba pjautuvinės anemijos. Hemolizinė anemija gali pasireikti bet kokiame amžiuje bet kuriam žmogui. Dažniausios hemolizinės anemijos priežastys yra: hepatitai, Epstein-Barro virusas (EBV), pjautuvinė anemija, E.coli infekcija, streptokokinė infekcija, leukemija, limfoma, navikai, penicilino vartojimas, nuskausminamųjų vartojimas. Kartais hemolizinės anemijos priežastis lieka neišaiškinta.

Hemolizinė mažakraujystė. Simptomai

Dauguma hemolizinės anemijos simptomų yra panašūs į kitų anemijų sukeliamus reiškinius. Ligoniai būna išblyškę, jaučiasi silpni, jiems pritrūksta oro net lengvo fizinio krūvio metu, dažnai svaigsta galva. Kiti simptomai yra būdingi tik hemolizinei anemijai, tai: patamsėjęs šlapimas, gelta (odos ir gleivinių, ypač matoma akių junginėse), ūžesys širdyje, padidėjusios kepenys, padidėjusi blužnis. Tokie ligoniai dažnai serga tulžies akmenlige (nes yrant eritrocitams susidaro tulžies pigmentai).

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *