Išsėtinė sklerozė

+2
+3 -1
1

Išsėtinė sklerozė – tai nervų sistemos liga, kurios metu pažeidžiamas neuronų ataugų (aksonų) apvalkalas. Šis apvalkalas būtinas tam, kad nerviniai impulsai normaliai sklistų nervų sistema. Kai liga pažeidžia aksonų mielininį apvalkalą, sutrinka nervų sistemos funkcionavimas ir atsiranda išsėtinės sklerozės simptomai.

Išsėtinė sklerozė ‒ sunki, bet suvaldoma liga Pirmasis ir dažniausias išsėtinės sklerozės simptomas – nuovargis. Nors visi žmonės kartais būna pavargę, bet sergant išsėtine skleroze jaučiamas itin didelis nuovargis.

Plačiau apie ligos simptomus skaitykite čia:
Išsėtinė sklerozė ‒ sunki, bet suvaldoma liga »

 

Uždegimą, kuris pažeidžia centrinę nervų sistemą, sukelia organizmo imuninė sistema. Dėl neaiškių priežasčių ji pradeda atakuoti savo pačios organizmo nervų sistemą. Iškelta nemažai hipotezių, kodėl žmogaus imuninė sistema pradeda atakuoti centrinę nervų sistemą.

Pagrindinės teorijos teigia, kad tam tikri virusai (pvz., Epsteino-Barro virusas) ar bakterijos, patekusios į organizmą priverčia žmogaus imuninę sistemą funkcionuoti klaidingai ir atakuoti savo organizmą. Taip pat nustatyta, kad genetiniai veiksniai turi nemažą įtaką išsėtinės sklerozės atsiradimui.

Išsėtinės sklerozės vystymąsi gali skatinti:

  • įvairios toksinės medžiagos,
  • stresas,
  • vitamino D trūkumas.

Manoma, kad žmonės šiaurinėse valstybėse dažniau serga išsėtine skleroze todėl, kad gauna mažiau saulės, atitinkamai organizme gaminasi mažiau vitamino D.

Išsėtinė sklerozė. Simptomai

Išsėtinės sklerozės simptomai gali būti labai įvairūs ir individualūs kiekvienam pacientui. Tiesa, kadangi ši liga visada pažeidžia panašias centrinės nervų sistemos struktūras, simptomai turi tam tikrų dėsningumų.

Išsėtinės sklerozės simptomai dažniausiai atsiranda „bangomis“ – simptomas atsiranda, vėliau regresuoja ar visai išnyksta. Po kiek laiko vėl atsiranda kartu su naujais simptomais ir vėl regresuoja, ir t. t. Deja, yra tokių ligos formų, kai atsiranda vis naujų neurologinių simptomų, tačiau prieš tai buvę simtptomai nedingsta ar susilpnėja tik truputį.

Dažniausiai išsėtinė sklerozė pasireiškia:

  • staiga pablogėjusia rega;
  • akių judesių sutrikimu;
  • pusiausvyros sutrikimu;
  • galvos svaigimu;
  • rankos ar kojos nutirpimu ar nusilpimu;
  • nuolatiniu skausmu;
  • silpnumu;
  • negalėjimu susikaupti.

Išvardyti simptomai ypač pablogėja būnant šiltoje aplinkoje (karštoje vonioje, deginantis). Gali atsirasti šlapinimosi ar tuštinimosi sutrikimų, prastėja seksualinė funkcija, gali atsirasti depresija (žmonės su išsėtine skleroze neretai bando žudytis), euforija, suprastėti atmintis ir t. t.

Susiję straipsniai

  • Visą savo vaikystę gyvenau kaime: šviežias pienas, grynas oras, šviežios daržovės ir namuose užsiauginta mėsa( vištiena, antiena, žąsiena ir kiauliena). Kaime kiekviena diena lauke ir mama tik vakare parvarydavo į namus. D vitamino stygius atkrenta. Tame pačiame kaime gyvena IS serganti 2 m. vyresnė moteris, kurios maistas buvo tos pat. Todėl man net pikta, kai šneka apie maistą šios ligos atveju. Negėriau, nerūkiau ir kt. savęs nenuodijau. Jokia dieta čia nereikalinga ir apie tai nereikia net šnekėt. Sakyčiau galimas tik bakterijos variantas. Likimo ,,dovana”. Visiems sėkmės.

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *