Kiaušidžių cistomos (cistadenomos) – tai epiteliniai nepiktybiniai kiaušidžių navikai. Tai dažnas susirgimas, kuris sudaro 30–40 % visų reprodukcinio amžiaus moterų kiaušidžių patologijų, 90 % atvejų būna gerybiniai.
Kiaušidės – du maži migdolo formos organai, esantys abiejose gimdos pusėse. Jos yra moters reprodukcinės sistemos pagrindas, atliekantis daug funkcijų skirtingais gyvenimo etapais. Kiaušidės sudarytos iš 200 000–400 000 folikulų, iš kurių gali formuotis kiaušialąstės – moteriškos lytinės ląstelės. Taip pat kiaušidėse gaminami du svarbiausi moters lytiniai hormonai – estrogenas ir progesteronas.
 |
„Daugiau kaip kas ketvirtai moteriai, vyresnei nei 30 metų aptinkamos kiaušidžių cistos. Tai viena iš dažnesnių ginekologinių problemų, kartais diagnozuojamų net ir labai jauno amžiaus moterims.“ Plačiau skaitykite čia: |
Kiekvieną mėnesį menstruacijų metu iš kiaušidės išsilaisvina viena kiaušialąstė, kuri kiaušintakiais keliauja į gimdą, čia, jei apvaisinama, implantuojasi, o jei neapvaisinama – pašalinama pro makštį mėnesinių metu. Pratrūkus folikului, jo vietoje gali susiformuoti ciklinės (funkcinės) cistos, kurios sunyksta savaime, o jų vietoje lieka randelis.
Skiriamos serozinės (primena kiaušintakio epitelį), mucininės (gleivingos, gimdos kaklelio gleivinę primenančios) ir endometrioidinės (primena gimdos kūno gleivinę) cistomos.
Kiaušidžių cistomas gali sukelti tokios ligos, kaip:
– endometriozė;
– policistinis kiaušidžių sindromas;
– hormoninio fono disbalansas.
Ligos rizikos faktoriai:
– anksčiau buvusios cistos;
– nereguliarios mėnesinės;
– ankstyvos menstruacijos;
– skydliaukės funkcijos sutrikimai;
– rūkymas.
Lithuanian