Nėščiųjų mažakraujystė

-1
+1 -2

Nėščiųjų mažakraujystė – tai tokia būklė, kai nėščiosios kraujyje sumažėja baltymo hemoglobino. Taip atsitinka dėl geležies trūkumo arba išaugusio geležies poreikio (kad patenkintų vaisiaus poreikius, nėščiosios organizme padidėja kraujo tūris, todėl kraujas yra praskiedžiamas ir sumažėja hemoglobino koncentracija jame). Didžiausio laipsnio mažakraujystė nėščiajai pasitaiko antrą nėštumo trimestrą.

Dažniausiai (80 – 90 % atvejų) pasitaiko geležies trūkumo mažakraujystė.

Nėščiųjų anemijos priežastys: mažas geležies kiekis maiste (geležies pritrūkti gali vegetarėms arba vartojančioms mažai mėsos); įvairūs lėtiniai infekciniai susirgimai; lėtinės ligos, dėl kurių kraujuojama (pvz., skrandžio, dvylikapirštės žarnos opa, žarnyno uždegiminės ligos, hemorojiniai mazgai, lytinių takų patologija); sutrikęs geležies pasisavinimas dėl virškinamojo trakto patologijos ar vėmimo. Kitos galimos mažakraujystės priežastys: folio rūgšties stoka, vitamino B12 stoka.

Nėščiųjų mažakraujystė. Simptomai

Esant nedidelio laipsnio mažakraujystei, nėščioji gali nejausti jokių požymių.

Hemoglobino koncentracijai sumažėjus < 80g/l, gali pasireikšti tokie simptomai kaip: odos ir gleivinių blyškumas, spengimas ausyse, silpnumas, alpimas, galvos svaigimas, nuovargis, plaukų slinkimas ir trapumas, nagų lūžinėjimas ir sluoksniavimasis, odos sausumas ir šiurkštumas, skausmingi lūpų kampučių įtrūkimai, suprastėjusi dėmesio koncentracija, padažnėjęs kvėpavimas ir pulsas, sumažėjęs arterinis kraujo spaudimas, raumenų silpnumas, sumažėja apetitas, dažniau sergama infekcinėmis ligomis. Taip pat nėščiajai gali pakisti skonis, atsirasti noras valgyti neįprastus dalykus: kreidą, smėlį, ledą, sniegą.

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *