Perimenopauzė

Prasidėjus perimenopauzei prasideda įvairūs pokyčiai moters organizme. Jos menstruacijos tampa visiškai nenuspėjamos, ciklo trukmė tai ilgėja, tai trumpėja, jų gausumas būna taip pat skirtingas, o kartais jų visai nebūna.

Daug moterų perimenopauzės metu patiria karščio bangas, kurių metu jas staiga išpila prakaitas. Šių priepuolių trukmė, dažnis ir sunkumas gali būti įvairus. Jie gali dar labiau trikdyti miegą, kuris  prieš menopauzę ir taip gana dažnai sutrinka. Šiuo periodu moteris dažnai vargina nuotaikų kaita ir dirglumas, padidėja depresijos išsivystymo tikimybė. Mažėjanti estrogeno koncentracija kraujyje mažina makšties audinių elastingumą, bei gebėjimą gaminti lubrikuojantį transudatą, todėl lytinės sueitys gali tapti skausmingos. Taip pat sumažėja šlapimo ir lytinių takų atsparumas infekcijoms, o mažėjantis tarpvietės raumenų tonusas gali nulemti šlapimo nelaikymą.

Retėjant menstruacijoms ir ovuliacijoms, gali tapti sunkiau pastoti. Visgi, kol menstruacijos dar yra,  tikimybė pastoti išlieka, todėl nepageidaujant nėštumo, reikia rūpintis kontracepcija. Perimenopauzės laikotarpiu gali sumažėti lytinis potraukis. Visgi moterims, kurios iki perimenopauzės turėjo reguliarius lytinius santykius, ši problema iškyla retai. Perimenopauzės metu vyksta ir nejuntami pokyčiai: dėl hormoninių pokyčių pakinta medžiagų apykaita. Todėl mažėja kaulų tankis ir prasideda osteoporotiniai pokyčiai, bei pakinta riebalų apykaita organizme, todėl didėja cholesterolio koncentracija kraujyje. 

Perimenopauzė – tai ne vienkartinis įvykis, tai ilgalaikis procesas, susidedantis iš įvairių palaipsnių pokyčių, vykstančių moters organizme. Šis laikotarpis gali trukti nuo kelių mėnesių iki dešimties metų, o vidutiniškai trunka ketverius metus. Ji prasideda nežymiais pokyčiais, o baigiasi visišku menstruacijų išnykimu. Kai praeina 12 mėnesių, kurių metu moteriai nei karto nepasirodė menstruacijos, yra laikoma, kad perimenopauzė baigėsi ir prasidėjo menopauzė.

Hormonų tyrimai, nors kartais ir atliekami, nėra labai informatyvūs, nes hormonų koncentracijos kraujyje gali stipriai svyruoti. 

Jeigu moteris patiria nemalonius simptomus, jai gali būti skirtas medikamentinis gydymas, kuris juos slopintų. Tam gali būti naudojami labai įvairūs vaistai: sisteminiai hormoniniai preparatai, vaginaliniai estrogenai, antidepresantai, gabapentinas. Į sisteminių hormoninių prepratų sudėtį dažniausiai įeina estrogenai. Šie preparatai gali būti skirtingų formų: tablečių, pleistrų, kremo pavidalo. Šie vaistai veiksmingai mažina karščio pliūpsnius ir gerina miegą. Vaginaliniai estrogenai, vartojami įvairiomis formomis į makštį, gydo makšties sausumą ir diskomfortą lytinės sueities metu. Antidepresantai, o taip pat ir gabapentinas, padeda kovoti su karščio pliūpsniais. 

Perimenopauzė yra normalus reiškinys, todėl jo vengti nereikia. Visapusiškas rūpinimasis savo sveikata padeda užtikrinti, jog menopauzė ateitų laiku ir vyktų sklandžiai.