Šlapimo nelaikymas

Kiekvienam sergančiajam simptomai gali būti skirtingi, tačiau pagrindiniai yra šie: negalėjimas pasišlapinti, skausmas (susijęs su pūslės prisipildymu), progresuojantis šlapimo takų silpnėjimas be visiško šlapimo pūslės išsituštinimo, padažnėjęs šlapinimasis, dažnas nekontroliuojamas poreikis šlapintis, dažnos šlapimo takų infekcijos. 

Šlapimo pūslė, kuri kaupia šlapimą iki jo valingo pašalinimo, yra rezervuaras, esantis pilvo apatinėje dalyje. Šlapimo pūslės sienelės sudarytos iš raumeninio sluoksnio, kurį išraizgo nervinės skaidulos. Kai šlapimo kiekis rezervuare pasiekia ribą ir žmogus pajunta išsituštinimo poreikį, nervinės skaidulos dirgina šlapimo pūslės raumenis, šie susitraukia, mažėja pūslės tūris ir šlapimas „išstumiamas“ lauk. Aplink šlapimo pūslės angą, pro kurią šlapimas patenka į šlaplę, yra vidinis pūslės raukas, kuris užsitraukia pašalinus šlapimą. 

Lėtinio šlapimo nelaikymo atveju atsiranda kitų sveikatos problemų: būdingi odos bėrimai, odos, šlapimo takų infekcijos. Pasikeičia asmeninis gyvenimas, pomėgiai, neigiamai paveikiama darbo kokybė.

Gydytojas surenka išsamią ligos istoriją (kada liga prasidėjo, kokie rizikos faktoriai, gretutinės ligos, vartojami medikamentai), atlieka fizinį ištyrimą. Atliekami šlapimo laboratoriniai tyrimai infekcijos ar anomalijų identifikavimui, kraujo tyrimas (įvertinama kraujo sudėtis, cheminių medžiagų kiekiai).

Kitas tyrimas – procedūra, kurios tikslas – išmatuoti šlapimo kiekį. Gydytojas išmatuoja šlapimo likučius šlapimo pūslėje ultragarsiniu tyrimu, o paskui su specialiu kateteriu išsiurbia tą likusį šlapimą. Jei likutinio šlapimo yra daug, tai reiškia, kad šlapimo takai gali būti susiaurėję, arba nusilpę šlapimo pūslės raumenys.

Dubens ultragarsinis tyrimas – aukso standartas, nes padeda apžiūrėti ne tik šlapimo pūslę, bet ir lytinius organus.

Urodinaminis testas – tai spaudimo matavimas pūslėje jai prisipildžius ir esant tuščiai. Gydytojas ar slaugytojas į šlapimo pūslę įveda kateterį ir užpildo ją vandeniu. Tuo metu monitoriuje matuojamas spaudimas pūslėje. Šis tyrimas padeda nustatyti šlapimo pūslės rauko būklę.

Cistograma – tai rentgenografinis šlapimo pūslės tyrimas. Kateteris įvedamas į šlapimo pūslę, per kateterį suleidžiama kontrastinė medžiaga, kuri vizualizuoja šlapimo pūslės vidinį paviršių ir šlapimo takų spindžius atliekant rentgenoskopinį tyrimą.

Anomalijoms šlapimo takuose aptikti tinka ir cistoskopija, kurios metu plonas vamzdelis su optine sistema įvedamas į šlaplę.

Urgentinis šlapimo nelaikymas gydomas modifikuojant elgesį (eiti šlapintis dar prieš prasidedant stipriam poreikiui), skiriant vaistus, kurie sumažina šlapimo pūslės sienos raumenų susitraukimus.

Vidutinio sunkumo įtampos šlapimo nelaikymo atvejai gydomi stiprinant dubens raumenis, o jei liga sunkesnė, atliekama raumenų įtempimo operacija (dažnai kartu pašalinant gimdą).

Neurogeninis šlapimo nelaikymas gydomas pagal ligos specifiką: jei šlapimo nelaikymo pagydyti negalima, ligoniui pritaikomos išoriniai šlapimo rezervuarai.

Esant fistuliniam šlapimo nelaikymui, kai šlapimas dėl įgimtų anomalijų šlapimtakiuose nuteka į makštį arba pilvo ertmę, reikalinga operacija.

Dubens raumenys gali būti stiprinami reguliariai atliekant Kegelio pratimus (30-80 kartų per dieną mažiausiai 8 savaites), makšties raumenų stiprinimo pratimus (keliant svorius naudojant makšties raumenų jėgą), dubens dugno elektrinę stimuliaciją.

Nesant galimybės ligą pagydyti naudojamos specialios sauskelnės ir išoriniai šlapimo rezervuarai.

Būdų išvengti šlapimo nelaikymo daugeliu atvejų nėra, nes tai yra anatominiai ir raidos sutrikimai. Tačiau kai kuriais atvejais gali padėti: normalios kūno masės palaikymas, metimas rūkyti, pastovus fizinis aktyvumas, skaidulų turtingas maistas (tai apsaugo nuo vidurių užkietėjimo, kas yra šlapimo nelaikymo rizikos veiksnys). Taip pat patariama riboti maisto produktus ir gėrimus, kurie dirgina šlapimo takus. Pavyzdžiui, žinant, kad daugiau nei du puodeliai kavos jus verčia nevalingai pasišlapinti, gerkite tik vieną puodelį.