Stemplės atrezija

0
+1 -1

Stemplės atrezija – tai įgimtas stemplės vientisumo pažeidimas, kai naujagimis gimsta neturėdamas stemplės atkarpos. Kartais stemplė baigiasi aklinai, o kartais ji jungiasi su kitais organais ir sudaro vadinamąsias fistules. Dažnai pasireiškia tracheoezofaginė fistulė, kai stemplės viršutinė dalis jungiasi su trachėja, todėl maistas ir seilės patenka ne į skrandį, o į bronchinį medį ir plaučius.

Stemplės atrezija pasitaiko daugmaž 1 naujagimiui iš 3000. Tikimybė, jog tai pačiai moteriai gims dar vienas naujagimis su stemplės atrezija yra mažesnė nei 1%. Nėra aišku, kas tiksliai sukelia šią patologiją, tačiau yra įvairių hipotezių, aiškinančių, jog šis embriono vystymosi metu atsiradęs defektas galėtų būti nulemtas įvairių genetinių ar teratogeninių (sukeliančių apsigimimus) aplinkos ar su motina susijusių veiksnių. Daugiau kaip pusė naujagimių, turinčių stemplės atreziją, turi ir kitų anomalijų. Kitų apsigimų tikimybė padidėja net iki 65%, jeigu stemplė baigiasi aklinai, nesudarydama fistulių.

Yra aprašyti įvairūs sindromai, į kurių sudėtį įeina stemplės atrezija. Pavyzdžiui, VACTERL sindromas, kuriam būdingi trys ar daugiau iš šių sutrikimų: stuburo deformacijos, anorektalinės malformacijos, širdies ir kraujagyslių defektai, tracheoezofaginiai defektai, stemplės atrezija, inkstų anomalijos, galūnių deformacijos. CHARGE sindromui būdinga: koloboma (akies obuolio dangalų arba vokų spraga), širdies ydos, šnervių atrezija, sulėtėjusi raida, lyties organų neišsivystymas, ausų anomalijos. Stemplės atrezija gali būti viena iš chromosominių anomalijų pasireiškimo požymių, pavyzdžiui 13, 18 ar 21 trisomijos. Taip pat stemplės atrezija gali būti susijusi su DiŽoržo sindromu, nervų sistemos, virškinimo sistemos, plaučių ar lytinių organų defektais. 

Stemplės atrezija. Simptomai

Stemplės atrezija turi tam tikrus antenatalinius ir postnatalinius (pasireiškiančius prieš gimimą ir po jo) požymius. Stemplės atrezija pasireiškia vaisiaus vandenų kiekio padidėjimu ir skrandžio oro pūslės nebuvimu, kurie gali būti nustatomi ultragarsu dar iki gimimo. Tokie vaisiai dažnai būna mažo svorio, gali gimti per anksti. Po gimimo išryškėja tikrieji stemplės atrezijos požymiai. Pasireiškia kvėpavimo sutrikimas, springimas, maitinimo sunkumai, iš burnos virsta seilės ir putos. Tai stebima jau pirmosiomis valandomis po gimimo. Vaikas negali nuryti maisto. Jeigu stemplė jungiasi su trachėja, maistas, seilės ir skrandžio sultys gali pakliūti į plaučius ir sukelti gyvybei pavojingą aspiraciją.

 

Stemplės atrezijos atvejus galima klasifikuoti pagal įvairias klasifikacijas. Viena iš jų sugrupuoja visus šiuos atvejus į  6 tipus. A tipui (10% atvejų) būdinga izoliuota (jungčių nesudaranti) stemplės atrezija. B tipui (labai retas) priklauso stemplės atrezija su proksimaline (arti pradžios esančia) tracheoezofagine fistule. C tipui (85% atvejų) priskiriama stemplės atrezija su distaline (esančia arti pabaigos) tracheozofagine fistule. D tipui (labai retas) būdinga stemplės atrezija su proksimaline ir distaline tracheoezofagine fistulėmis. E tipui (4% atvejų) priklauso H-tipo stemplės ir trachėjos jungtis, nesant stemplės atrezijos. F tipui (labai retas) prisikiriama įgimta stemplės stenozė (susiaurėjimas).

    Siųsk savo nuomonę

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *