Venų varikozė – tai yra venų patinimas, padidėjimas, atsiradęs gumbuotumas, retkarčiais lydymas skausmo. Tokie venų pokyčiai atsiranda dėl sutrikusios kraujo tėkmės venose.
Bet kuri vena kūne gali tapti varikozine, tačiau didžioji dauguma varikozių būna kojose. Kojų venos pažeidžiamos dažniausiai dėl to, kad stovint ir vaikštant padidėja spaudimas apatinės kūno dalies venose.
Normaliose venose yra vožtuvėliai, kurie padeda kraujui keliauti į širdį ir neleidžia tekėti atgal. Esant venų varikozei, sutrinka venų vožtuvėlių funkcija, dėl to kraujas lieka venose ir venos išsipučia. Venos atrodo mėlynos dėl neoksigenuoto kraujo (kraujyje, kuriame yra mažai deguonies). Tokie pakitimai venose įvyksta senstant, venoms prarandant elastingumą.
Nėštumas didina tikimybę išsivystyti venų varikozei, nes nėštumo metu padidėja skysčių kiekis organizme, o sumažėja kraujo tėkmė iš kojų į dubenį (tokie kraujotakos pokyčiai skirti vaisiaus augimui užtikrinti). Hormonų pokyčiai esant nėštumui taip pat didina venų varikozių atsiradimo tikimybę.
Ilgas stovėjimas arba nuolatinis pilvo ertmės spaudimo padidėjimas gali sukelti venų varikozę arba pasunkinti jau esančių varikozių būklę.
Lithuanian