Anoreksija išgydyta – kas toliau? Tikra merginos istorija

Liepos 10, 2014 | Eglė Rubinaitė
+10
+10 -0
1

Šių laikų liga anoreksija dažniausiai suserga jaunuoliai, vis dėlto intensyvi anoreksijos forma gali pasireikšti ir vyresnio amžiaus žmonėms. Sergamumas anoreksija didesnis tarp moterų. Sudėtinga liga paveikia taip stipriai, kad net ir, rodos, pasveikus galima vėl pajusti atgyjančius anoreksijos simptomus. Savo istorija sutikusi pasidalinti dvidešimt šešerių metų Agnė (merginos vardas pakeistas) sako, kad liga atsinaujina nuolat. 

Buvusi anoreksikė: „Negali dėti taško…“ 

„Pirmieji valgymo sutrikimai pasireiškė paauglystėje. Brendimas prasidėjo tuo laiku, kai dar nebuvo interneto, vieninteliai langai į pasaulį atrodė televizorius ir žurnalai. Augau nedideliame Lietuvos mieste, kur itin gajūs merginoms taikomi grožio standartai. Iš pradžių nieko nežinojau apie jokią anoreksiją, tik jaučiau, kad mano klasiokės atrodo kitaip nei aš. 

„Grožio kultas paauglystėje taip užvaldė, kad atrodė, jog vienintelis būdas būti laimingai ‒ sulieknėti.“ Buvau nedidelio ūgio ir visada šiek tiek stambesnė už kitas klasės mergaites. Geriausia draugė po kelių metų tapo gana žinoma Lietuvos manekene, o aš taip ir likau vidutinio grožio, neįsimenančios išvaizdos mergina. Lieknoms draugėms sekėsi meilėje, o aš likdavau šešėlyje. Nors dabar ir galvoju, kad iš tų vaikinų nei vienas man nebūtų tikęs, net jeigu ir būtų rodęs dėmesį, – jie domėjosi tik automobiliais ir tuščiomis pramogomis. 

Grožio kultas paauglystėje taip užvaldė, kad atrodė, jog vienintelis būdas būti laimingai ‒ sulieknėti. Kuo lieknesnė būsiu, tuo laimingesnė. Taigi, pradėjau laikytis visokių dietų – jas rasdavau žurnaluose, kai kurias netgi mamos užrašų knygelėje. 

Tėvai labai ilgai nesuprato, kas man yra. Tik tada, kai svoris prieš dešimtos klasės egzaminus pasiekė kritinę ribą (buvau 1,68 cm ūgio, 38 kg svorio), kažkas iš mokyklos tėvams pasakė, ar tik nebūsiu susirgusi nervine anoreksija arba bulimija. Tiesa sakant, sirgau ir viena, ir kita liga. Kaip tik pusmetį buvau įsigudrinusi po valgio išvemti vaistą. Nenoriu smulkiai pasakoti apie tą periodą, bet dabar, kai žiūriu į praeitį, atrodo, kad tai buvo nesuvokiamo tamsumo laikas. 

Vėliau teko lankytis Valgymo sutrikimų centre, kur man buvo pradėtas skiepyti visai kitoks požiūris į maistą ir į savo kūną. Prasidėjo nervinės anoreksijos gydymas. Jis truko, kol baigiau mokyklą. Vėliau įstojau į Vytauto Didžiojo universitetą. Bendrabučio draugės taip pat buvo labai lieknos. Vienu metu, kai man patinkantis vaikinas ėmė merginti mano liekną draugę, ir vėl buvau pradėjusi dėl visų savo gyvenimo nelaimių kaltinti per didelį svorį (nors šiaip jis nėra per didelis, jis normalus) ir laikytis sekinančios dietos. 

Laimei, kažkaip pati susigriebiau, kad negerai darau – vėl kreipiausi į medikus, ir jie man padėjo. Dabar stengiuosi kuo daugiau laiko skirti savo pomėgiams, tai yra muzikai ir jau magistro studijų mokslams. Tačiau sakiau ir sakysiu: su anoreksija juokauti negalima. Jeigu kartą susergi, negali dėti taško ir manyti, kad pasveikai visam laikui, – nuolat reikalinga savistaba ir savikontrolė“, – pasakoja jauna mergina Agnė. 

Patarimai, sirgusiesiems anoreksija 

Tiems, kurie susidūrė su anoreksija, teks priprasti prie minties, kad ligos gydymas iš tiesų truks visą gyvenimą. Vargu, ar kada nors pavyks atkurti įprastą santykį su maistu – tam visuomet skirsite ypatingą dėmesį. Vis dėlto išmokti žvelgti kitaip į žmogaus kūną bėgant metams turėtų pavykti. Jei sirgote nervine anoreksija, pravers keli naudingi patarimai. 

  • Po anoreksijos rekomenduotina rašyti dienoraštįReguliari mityba. Pasistenkite kasdien valgyti reguliariai: pusryčius, pietus ir vakarienę, o tarp valgymų – užkandžius. Mylėkite savo kūną, todėl maitinkitės sveikais, visaverčiais produktais, o ne greituoju maistu. Jūsų svoris turėtų pasiekti normalų kūno masės indeksą (KMI), o kasdien reikėtų suvartoti apie 1600–2200 kilokalorijų.
  • Dienoraštis. Pirmuosius metus po gydymo veskite dienoraštį. Kasdien rašykite jame svarbias pastabas – nebūtinai tai, ką valgėte, bet ir tai, kaip jaučiatės, su kuo bendraujate, ką naujo gyvenime atrandate. Jeigu atsinaujina kokie nors anoreksijos požymiai – fiksuokite tai. Esant kritinei situacijai, norui badauti, vėl nekęsti savo kūno – pasikalbėkite apie tai su artimaisiais, jie būtinai turi žinoti apie buvusią ligą. Anoreksijai atsinaujinus, kreipkitės į medikus arba į Valgymo sutrikimų centrą.
  • Autoritetų sąrašas. Susidarykite jus įkvepiančių žmonių sąrašą. Galbūt sergant anoreksija dažnai svajodavote apie kokios nors lieknos manekenės ar sportininko kūną. Dabar reikėtų pradėti ieškoti visai kitokių pavyzdžių – moterų ar vyrų, kurie ką nors pasiekė ir įkvepia savo energija, protu, charizma, humoro jausmu, užsispyrimu, bet ne išvaizda.
  • Atsiribojimas nuo popkultūros. Sąmoningai venkite skaityti „geltonąją spaudą“ ir žiūrėti pramogines televizijos laidas. Taip į jūsų regos lauką nebepateks įžymybės. Net jeigu to nejaučiate, domėjimasis šia sritimi jums daro neigiamą įtaką ir gali išprovokuoti nervinės anoreksijos atsinaujinimą.
  • Stipriosios savybės. Pažinkite savo stipriąsias savybes. Suvokite, kodėl esate puikus žmogus, kokių gabumų turite, ką esate pasiekęs. Supraskite, už ką jus myli jūsų draugai, artimieji, už ką jus gali pamilti ir nauji žmonės. Niekada nenuvertinkite savęs remdamiesi vien išvaizdos standartais, nenuvertinkite ir kitose srityse – jūs darote viską, ką pats tuo metu galite padaryti geriausio. 

Pasibaigus anoreksijos gydymui, metas gyventi taip, kaip visada svajojote. Kurkite planus, svajokite, mokykitės, dirbkite, skaitykite, keliaukite, domėkitės, tinginiaukite, kurkite ir rūpinkitės savimi.

+10
+10 -0
1
  • Nutukimas
  • Antsvoris
  • Bulimija
  • Anoreksija
  • Mitybos sutrikimai
  • Psichoterapeutai

Susiję straipsniai

  • Aš kai buvau 11 klasėje svėriau, 65 kg o mano ūgis 174cm. Sugalvojau kad esu per stora ir kad man reikia mažiau valgyti. Per kokius du mėnesius sukūdau iki 55kg. Nežinau ar tai buvo anorekcija, bet močiutė kai mane pamatė norėjo vešti į ligoninę. Pas tebėjau, kad žandai ikritę, tarpas tarp kojų ir panašiai ir man pačiai tas nebepatiko. O atsiauginimas truko virš 2 metų. Nes visų pirma valgyti daugiau pradėti buvo labai sunku. Taigi priaugti yra sunkiau nei sukūsti..

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *