Lietuvių kelionių kryptys nuolatos plečiasi ir vis daugiau mūsų tautiečių atostogoms pasirenka Afrikos žemyną. Dėja, keliaudami susiduriame ne tik su neįtikėtina gamtos ir kultūros įvairove, bet ir rizikuojame užsikrėsti sunkiomis ligomis. Tad norint, kad atostogos neapkarstų ir iš jų parsivežtumėte tik gražius atsiminimus, prieš kelionę patariama apsilankyti pas gydytoją. Jis, įvertinęs jūsų kelionės kryptį ir pobūdį, patars, kokių profilaktikos priemonių reikia imtis ir nuo kokių ligų verta pasiskiepyti. Tad kokie pavojai sveikatai tyko Afrikoje?
Privalomos vakcinos
„... vykstant į kai kurias šalis (Mauritaniją, Malį, Kongo Demokratinę Respubliką) skiepai nuo geltonojo drugio yra privalomi.“ Geltonasis drugys yra daugelyje Afrikos valstybių paplitusi infekcinė liga, kurią platina uodai. Deja, šiai ligai nėra specifinio gydymo ir didelė susirgusių dalis miršta. Vienintelė efektyvi apsaugos priemonė yra skiepai, todėl rekomenduojama skiepytis visiems, vykstantiems į šios ligos endeminę zoną (dauguma subsacharinės Afrikos valstybių). O vykstant į kai kurias šalis (Mauritaniją, Malį, Kongo Demokratinę Respubliką ir daugelį kitų) skiepai nuo geltonojo drugio yra privalomi. Tai reiškia, kad neturint tarptautinio skiepijimo nuo geltonojo drugio sertifikato jums turbūt nebus leista įvažiuoti į šalį. Tad prieš kelionę būtinai išsiaiškinkite, ar jums reikia pasiskiepyti nuo šios ligos.
Rekomenduojamos vakcinos
Visi kiti skiepai yra tik rekomenduojami ir jų reikalingumas priklauso nuo jūsų kelionės aplinkybių. Visų pirma reikia įvertinti, ar jums reikalinga revakcinacija dėl difterijos, stabligės ir poliomielito. Nuo šių ligų visi esame paskiepijami vaikystėje, tačiau kas 10 metų reikalinga revakcinacija. Nors Europoje šios ligos sutinkamos labai retai, bet daugelyje Afrikos regionų jos vis dar dažnos, o jomis užsikrėtus pasekmės gali būti labai skaudžios. Tačiau yra ir gera žinia – pasiskiepijus kombinuota dT-IPV vakcina gausite apsaugą nuo visų trijų ligų.
Vykstant į bene visas Afrikos valstybes tinka ta pati rekomendacija – pasiskiepyti nuo per maistą bei vandenį plintančių ligų – hepatito A ir vidurių šiltinės. Kelionės metu daugeliu atvejų negalėsite kontroliuoti, kokios kokybės maistą valgote ar kaip kruopščiai plauna rankas jūsų maistą gaminantys žmonės. Rizika užsikrėsti šiomis ligomis dar labiau padidėja, jei planuojate valgyti gatvėje paruoštą maistą. Nors hepatitas A nesukelia ilgalaikių komplikacijų ir retai baigiasi mirtimi, tačiau gali jus ilgam išvesti iš rikiuotės. Skiepijantis nuo hepatito A suleidžiamos dvi skiepų dozės, tarp kurių turi būti 6 – 18 mėnesių tarpas. Pirmoji dozė apsaugo kelionės laikotarpiu, o po antrosios susidaro ilgalaikis imunitetas, dažniausiai trunkantis visą gyvenimą. Tuo tarpu vidurių šiltinė gali sukelti rimtų komplikacijų, be to, ją vis dažniau sukelia antibiotikams atsparios bakterijos ir gydymas labai užsitęsia. Vakcinos nuo vidurių šiltinės yra dviejų formų – vienkartinė injekcija arba geriamos piliulės, o susidaręs imunitetas trunka kelis metus.
Prieš kelionę patariama apsvarstyti galimybę pasiskiepyti ir nuo hepatito B. Ši liga labai paplitusi beveik visose Afrikos šalyse (išskyrus keletą šiaurinėje Afrikoje). Hepatitas B plinta per kūno skysčius, tad norint jo išvengti patariama svečioje šalyje nesidaryti tatuiruočių, nesiverti auskarų, taip pat vengti akupunktūros procedūrų, tiesioginio kontakto su krauju bei lytinių santykių su vietiniais. Beje, visada išlieka rizika, kad užsienyje jums prireiks medicininės pagalbos, todėl galite užsikrėsti ligoninėje atliekamų procedūrų metu. Tad skiepytis patariama tiems, kurie rizikos zonoje praleis ilgą laiką (daugiau nei 3 mėnesius) ar planuoja užsiimti nesaugia veikla. Taip pat priklausomai nuo kelionės pobūdžio rekomenduojama apsvarstyti galimybę pasiskiepyti nuo pasiutligės ir meningito.
Prieš keliaujant į Afriką reikia visada įvertinti ir maliarijos riziką. Tai dar viena uodų platinama liga, kuri daugiau ar mažiau paplitusi beveik visoje subsacharinėje Afrikoje. Deja, nors šia linkme ir pluša daugybė mokslininkų, tačiau dar nėra sukurta vakcinos nuo šios pavojingos ligos. Dėl to reikia imtis kitų profilaktikos priemonių – vengti uodų įkandimų. Maliariją sukeliantys uodai aktyviausi naktį, todėl anksti ryte ir vakare patariama dėvėti drabužius ilgomis rankovėmis, o jei miegate gamtoje – naudoti tinklelį nuo odų. Taip pat prieš kelionę pasitarkite su gydytoju, kuris gali paskirti vaistų nuo maliarijos, kuriuos mažomis dozėmis reikia vartoti kasdien. Pradėti gerti vaistus reikia likus savaitei iki kelionės pradžios, vartoti visos kelionės metu ir kelias dienas po jos. Įrodyta, kad toks profilaktinis vaistų vartojimas sumažina riziką užsikrėsti maliarija. Jei vykstate į endeminę zoną ir kelionės metu būsite labai atokiose vietovėse, kuriose prireikus negautumėte medicinos pagalbos, patariama pasiimti ir vaistų maliarijos gydymui, kuriuos reikia pradėti gerti pajutus maliarijos simptomus.
Afrika yra milžiniškas žemynas ir ligų paplitimas skirtingose jos dalyse labai skiriasi. Dėl to labai svarbu išsiaiškinti, kokia situacija šalyje, į kurią ketinate vykti. Be to, labai svarbus ir jūsų kelionės pobūdis – jei kelionė poilsinė ir neketinate kelti kojos iš viešbučio, tai per daug kvaršinti galvos dėl skiepų turbūt neverta. Tačiau jei planuojate pakeliauti po šalį, ypač į kaimiškas vietoves, ar valgyti gatvėje ruošiamą maistą, rekomenduojama aptarti situaciją su gydytoju ir pasiskiepyti. Beje, reikia nepamiršti, kad po skiepų imunitetui susidaryti reikia laiko, todėl pas gydytoją rekomenduojama apsilankyti likus bent 4 – 8 savaitėms iki kelionės pradžios. Tačiau net ir pražiopsojus šį terminą neverta numoti ranka, nes geriau pasiskiepyti vėliau nei likti visai be skiepų.
Lithuanian
Norėčiau į Afriką.
Aš irgi