Trumpai apie jogą: poveikis kūnui, sielai ir protui

Gruodžio 01, 2014 | Judita Dovydėnaitė
+6
+7 -1

Pastaruoju metu joga susidomi vis daugiau žmonių. Nors dauguma jogos mokytojų neperša jogos kaip gyvenimo būdo, bet dažnas, išbandęs jogos užsiėmimus, ima gilintis ir į pačią filosofiją. Joga – tai ne tik pratimai ar meditacija, bet ir sąmoningas, šviesus požiūris į gyvenimą. Ilgesnį laiką praktikuojant jogą, savaime kyla noras keisti ir savo gyvensenos įpročius (atsisakyti alkoholio, tabako, mėsos). Jogos mokytojai teigia, kad atliekant kompleksinius tempimo, kvėpavimo ir meditacijos pratimus, atrandama kūno ir sielos pusiausvyra. Taip pat išmokstama įsiklausyti į tikruosius savo kūno poreikius. 

Joga – tai daugiau nei būdas treniruoti savo kūną. Jogą praktikuojantys ir jos mokantys žmonės teigia, kad norint gerai jaustis svarbi ne tik fizinė, bet ir dvasinė sveikata. Joga stiprina tiek vieną, tiek kitą. Taigi atliekant jogos pratimus stiprinamas ne tik kūnas, bet ir žmogaus emocinė būklė: mažinama įtampa, nerimas ir stresas. Joga gali būti įvairaus intensyvumo ir formų, bet dažniausiai užsiėmimai susideda iš tam tikrų raumenų tempimo, kvėpavimo ir meditacijos pratimų. 

Joga – ne tik kūno lankstumas

Jogos poveikis protui ne ką mažesnis nei kūnuiReguliariai atliekami jogos pratimai didina kūno lankstumą ir raumenų jėgą. Jogoje raumenys treniruojami saugiai, jų neperkraunant ir nežalojant. Raumenys efektyviai stiprina tie pratimai, kurių metu reikia išlaikyti tam tikras pozas ilgesnį laiką. Jogos pratimai didina ir sąnarių judesių amplitudę, gerėja sąnarių aprūpinimas maistingomis medžiagomis. 

Joga gali būti alternatyva tiems, kurie nori padailinti kūno linijas, bet nemėgsta aerobikos ar kitų intensyvių treniruočių. Jogos užsiėmimai praverčia ir laikysenos koregavimui – ji tampa tiesesnė. Nuolat atliekant jogos pratimus, žmogus ima geriau jausti savo kūną, jo poreikius, taigi ir netaisyklinga sėdėsena ar stovėjimas susikūprinus ilgainiui tampa nepatogus (norisi pasitempti). 

Koks jogos poveikis protui ir sielai? 

Žmogus atsipalaiduoja, sulėtėja kvėpavimas, organizmas iš aktyvios streso būsenos palaipsniui pereina į ramią relaksacijos būseną. Atsipalaidavus lėtėja širdies plakimo greitis, mažėja kraujospūdis ir streso hormonų lygis. Streso mažinimas – vienas iš dažniausiai minimų jogos nuopelnų. 

Ilgalaikis stresas sukelia ne tik neigiamas emocijas, tačiau blokuoja ir teigiamas, šviesias mintis. Ilgainiui pradedame justi ir fizinį diskomfortą. Taip yra dėl to, kad organizmas, nuolat išskirdamas streso hormonus, pervargsta, nes negali visą laiką būti gynybinėje būsenoje, o tada sutrinka ir įvairios organizmo sistemos. Joga padeda išmokti kontroliuoti save stresinėse situacijose. Ją praktikuojantys žmonės teigia, kad po užsiėmimų: 

  • gerėja mąstymas,
  • didėja sąmoningumas ir dėmesio koncentracija,
  • jaučiamos teigiamos emocijos. 
Kas yra stresas ir kaip jį suvaldyti?

„Vienas iš būdų pastebėti stresą ir suvokti jo priežastį ‒ tai streso valdymo užrašų knygelės vedimas.“ 

Tik įvardiję streso priežastis, galėsite įveikti tikrąsias problemas:
Kas yra stresas ir kaip jį suvaldyti? »

Ką apie jogą sako mokslas? 

Joga – aktuali mokslinių tyrimų sritis, nes vis daugėja įrodymų, kad jogos pratimai ne tik fiziškai stiprina kūną, bet ir slopina daugybę lėtinių ligų sukeliamų simptomų. Kol kas daugiausia tyrinėta jogos reikšmė žmonėms, sergantiems širdies ligomis. Kadangi atliekant kvėpavimo ir meditacijos pratimus, lėtėja širdies ritmas ir mažėja kraujospūdis, joga itin naudinga širdies ligomis sergantiems žmonėms. Atlikti moksliniai tyrimai patvirtina, kad jogos pratimai: 

  • gerina stuburo funkcinę būklę;
  • efektyviai mažina nugaros skausmus;
  • gerina vėžiu sergančiu žmonių psichologinę būklę;
  • teigiamai veikia širdies veiklą;
  • gerina sergančiųjų depresija būklę;
  • gydo nemigą;
  • gerina plaučių būklę ir palengvina astmos simptomus. 

Joga gali daryti teigiamą poveikį tiems žmonėms, kuriuos kamuoja lėtinis skausmas, artritas ar išsėtinė sklerozė. Kasmet finansuojama vis daugiau mokslinių tyrimų, nes siekiama ištirti jogos poveikį žmogaus organizmui sergant įvairiomis ligomis. Dažniausiai žmonės apie jogą pasakoja arba labai teigiamai, arba itin skeptiškai. Žinoma, tai nėra panacėja nuo visų ligų, tačiau, kai kurių teigiamų jogos efektų paneigti neįmanoma. Geriausias būdas įsitikinti, kokį poveikį organizmui daro joga, – ją išbandyti pačiam. 

Taip pat skaitykite:
Joga – mitai ir faktai. Pokalbis su jogos mokytoja Inga Rubikiene »
Taisyklingo kvėpavimo svarba sveikatai ir gerai savijautai »
Akupunktūros taikymas Vakarų medicinoje »
Įtampos tipo galvos skausmas (simptomai, gydymas ir profilaktika) »

+6
+7 -1
  • Joga
  • Nemiga
  • Stresas
  • Lėtinis stresas
  • Taisyklinga laikysena
  • Taisyklingas kvėpavimas
  • Meditacija

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *