Kaip suteikti pirmąją pagalbą skęstančiajam?

Nuskendusių žmonių istorijos kasmet smarkiai aptemdo vasaros maudynių sezoną, o Lietuva liūdnai garsėja šių istorijų gausa. 2012 m. Lietuvoje 100 000 gyventojų teko 7,8 nuskendusiojo ir šioje skiltyje esame neprilystami Europos Sąjungos lyderiai (ES vidurkis 1,58 iš 100 000 žmonių). Dar labiau šokiruoja tai, kad Lietuvoje kasmet nuskęsta tiek pat žmonių, kiek ir aštuonis kartus didesnėje Australijoje, kurioje maudymosi sezonas trunka ištisus metus. 

Dominuoja trys pagrindinės nuskendimo priežastys: nemokėjimas plaukti, apsvaigimas nuo alkoholio ir neatsakingas elgesys. Nors prevencinės priemonės, didinančios gyventojų atsakingumą, kur kas efektyvesnės, siekiant sumažinti nuskendimo atvejų skaičių, gebėjimas suteikti optimalią medicininę pagalbą dar prieš greitosios medicinos pagalbos (GMP) atvykimą, taip pat gelbėja gyvybes.

Kiekvieną kartą, aptikus skęstantį žmogų, būtina iškviesti GMP, nes tik profesionalių medikų pagalba ir speciali medicininė įranga gali palaikyti ir atkurti kritinės būklės žmogaus gyvybę. Tačiau ekipažo atvykimas iki atokaus ežero ar jūros pakrantės gali užtrukti keliolika minučių ir per šias itin svarbias minutes pagalbos nesulaukęs žmogus užges. Todėl tinkama aplinkinių suteikta pagalba iki medicinos specialistų atvykimo ‒ svarbiausias žmogaus išgyvenamumo faktorius. Būtent todėl kiekvienas turi žinoti, kaip elgtis tokiose situacijose. 

1. Negaišdami laiko informuokite gelbėtojus ir skambinkite 112. Jeigu gelbėtojų šalia nėra, šaukitės kitų žmonių pagalbos ir liepkite jiems kviesti GMP, o patys nedelsdami pereikite prie antrojo žingsnio. Jeigu esate vienas, iškart atlikite antrąjį žingsnį. 

2. Esant pirmai pasitaikiusiai galimybei, iškelkite žmogų iš vandens. Įvertinkite, ar saugu lįsti į vandenį ir ar būsite pajėgus iškelti žmogų. Jeigu nemokate plaukti – nešokite į vandenį beatodairiškai. Iškeldami žmogų į krantą, atidžiai įvertinkite traumos riziką. Būkite atsargūs, nes skendęs žmogus gali būti patyręs kaklo traumą, ypač po nėrimo į negilų vandenį, ir bet koks staigesnis judesys gali nesunkiai pažeisti nugaros smegenis. Pradėkite atlikti oro įpūtimus dar būdami vandenyje, kai tik kojomis pasieksite dugną. 

3. Patikrinkite kvėpavimą. Pakelkite žmogaus smakrą – šis manevras atidaro oro takus, kuriuos, sąmonę praradusiame žmoguje, gali blokuoti liežuvis. Pridėkite ausį prie skendusiojo ausies ir stebėkite krūtinę. 

Kvėpavimą galima įvertinti trimis būdais: 

• ant žando jaučiant iškvėpiamo oro gūsį;
• klausant iškvėpiamo oro garso;
• stebint krūtinės judėjimą įkvėpimo ir iškvėpimo metu. 

Kvėpavimo įvertinimui sugaiškite ne daugiau negu 10 sekundžių. Jeigu iki šio momento dar nebuvo iškviesti medikai, nedelsdami skambinkite 112 ir praneškite, kad iš vandens yra ištrauktas skenduolis, kuris, priklausomai nuo situacijos, kvėpuoja arba nekvėpuoja. Nekvėpuojančio žmogaus širdis būna sustojusi ir GMP komandos pas šiuos pacientus atvyksta greičiausiai. 

Jeigu žmogus kvėpuoja – paverskite jį ant šono į atsigavimo poziciją ir nuolatos tikrinkite kvėpavimą iki medikų atvykimo. Jeigu iš vandens ištrauktas žmogus nekvėpuoja nuo pat pradžių arba nustoja kvėpuoti belaukiant medikų, iškart pereikite prie gaivinimo krūtinės paspaudimais. Nustojus kvėpuoti, širdis sustojas per 2‒4 min. ir žmogų ištinka klinikinė mirtis. 

4. Jei žmogus nekvėpuoja, atlikite krūtinės paspaudimus. 

• Paguldykite žmogų ant nugaros ir atloškite jo smakrą.
• Atsiklaupkite šalia skenduolio ir sunėrę rankas uždėkite delną ant krūtinkaulio.
• Pradėkite atlikinėti krūtinės paspaudimus: 120 paspaudimų per minutę, kurie yra 5‒6 cm gylio. Nesivadovaukite baime sulaužyti šonkaulius. Šios traumos labai retai kelia grėsmę gyvybei, o be jūsų paspaudimų žmogus beveik garantuotai mirs.
• Jei turite pagalbininkų – keiskitės kas dvi minutes, kad krūtinės paspaudimai būtų pakankamai gilūs ir optimalaus dažnio. Krūtinės paspaudimų metu, antras žmogus gali atlikinėti oro įpūtimus per burną. Įpūtimų metu užspauskite nosį, kad oras patektų į plaučius.
• Jeigu esate vienas, koncentruokitės ties krūtinės paspaudimais ir nesustokite jų darę iki GMP atvykimo, nebent žmogus atsigauna arba visiškai fiziškai išsenkate. Jeigu žmogus atsigauna ir pradeda kvėpuoti – paguldykite jį ant šono į atsigavimo poziciją ir laukite GMP atvykimo pastoviai sekdami skendusiojo kvėpavimą. 

Kiekviena pastanga išgelbėti žmogų ‒ itin svarbi 

Labai svarbu, kad paspaudimai būtų gilūs ir atliekami 120 kartų per minutę – tokiu būdu sukuriamas pakankamas slėgis krūtinės ląstoje, dalinai atkuriantis kraujo cirkuliaciją ir bent minimaliai apmaitinantis smegenis. Smegenys ‒ jautriausias organas deguonies stygiui, tad krūtinės paspaudimai leidžia nutolinti biologinę žmogaus mirtį, taip išsaugant galimybę atkurti žmogaus širdies plakimą ir viso kūno funkcionavimą su pažengusia medicinine įranga ir profesionalų pagalba. 

Nedarykite prielaidų, kad žmogaus išgelbėti neįmanoma ir pradėkite gaivinimo procesą kiekvienam iš vandens ištrauktam žmogui, nebent yra aiškių ženklų, kad nelaimėlis jau kurį laiką miręs. Vandenyje besimaudančių žmonių kūno temperatūra nukrenta, dėl to kūne vykstančios metabolinės reakcijos sulėtėja ir laiko tarpas, per kurį dar galima atgaivinti žmogų, pailgėja. 

Atvykusi greitoji medicinos pagalba iš pradžių imituoja žmogaus kvėpavimą išoriniu būdu, ventiliuojant nelaimėlį 100 % deguonimi. Kraujo apytaką mėginama atkurti į veną suleidžiant daug skysčių, o širdies plakimą bandoma atkurti elektriniu defibriliatoriumi. Pradėjus plakti širdžiai, žmogus turėtų imti kvėpuoti spontaniškai. 

Pasidalinkime pirmosios pagalbos žiniomis su artimaisiais ir bičiuliais ir mėgaukimės vasaros sezonu atsakingai. 

Taip pat skaitykite:
Saulės smūgis ‒ simptomai ir pirmoji pagalba »
Kaip palengvinti šienligės simptomus? Naudingi gydytojos patarimai »
Erkinis encefalitas – sunki liga, kurios galima išvengti »