Maištingi paaugliai: 3 didžiausios problemos ir jų sprendimai.

Kovo 07, 2016 | L.Varanavičienė
+7
+9 -2

Pereinamasis vaikų gyvenimo laikotarpis- tikras išbandymas tėvams. Vakarykštis meilus ir švelnus mažylis vienu momentu tampa amžinai viskuo nepatenkintu ir uždaru paaugliu. Šeimoje atsiranda nesusipratimai, barniai, konfliktai, kuriems tėvai ir vaikai nėra pasiruošę.

Tam, kad suprastume paaugliams kylančių problemų svarbą, reikia išsiaiškinti jų priežastis. Didžiausią įtaką jaunuolių formavimuisi daro fiziologiniai organizmo pakitimai. Tai tikra hormoninė audra, kuri daro įtaką nuotaikų kaitai, ašarų upeliams be priežasties, agresijos atsiradimui.  Tuo metu mutuoja balsas, veidą išberia inkštirai, neproporcingai formuojasi  kūnas.

"Sakoma, kad Roma nepasistatė per naktį, tad ir santykiai su vaikais yra nuolatinis darbas."

Be biologinių priežasčių, paauglių elgiasį lemia ir psichologiniai faktoriai: nėra abipusio supratimo su tėvais, bendraamžių atstūmimas, socialinių įgūdžių stoka.  Paauglių problemas galima skirstyti į šias grupes:

1.Emociniai išgyvenimai.

Hormonai- svarbiausi emocinių pergyvenimų kaltininkai.  Pirmos meilės kančioms, nepagrįsti nuotaikų  svyravimai, depresijos, aikštingos situacijos.

Kaip padėti? Būkite šalia paauglio. Jokiu būdu nesišaipykite ir nekritikuokite. Papasakokite apie savo brendimo laikotarpiu išgyventus nutikimus. Įrodykite, kad esate tai patyręs savo kailiu  ir savo vaiką gerai suprantate.

2.Fiziologiniai išgyvenimai.

Paaugliai susikuria savąjį  „aš“, kuris realiai nesutampa su realybe. Jie kompleksuoja dėl išvaizdos, dėl svorio, dėl ūgio.  Nori lygiuotis į herojus ir manekenes iš televizijos ekrano.

Kaip padėti? Aiškinkite apie laikinus, ne galutinai susiformavusius kūno pokyčius. Pagrįskite nuotraukomis, biologinėmis žiniomis. Nukreipkite atžalą į sporto, šokių, judraus laisvalaikio praleidimo būrelius. Aiškinkite apie tinkamą kūno, veido, plaukų priežiūros svarbą. Nukreipkite pas kosmetologus, dermatologus, dietologus.

Šizofrenija – viena sudėtingiausių psichiatrinių ligų. Sukurtas ne vienas filmas, parašytas ne vienas romanas, kurių pagrindinis herojus – šizofrenija sergantis žmogus. Šios ligos simptomatika itin subtili ir nenuspėjama. Pati liga dažniausiai smogia 20–25-aisiais žmonių gyvenimo metais ir dramatiška linkme pakreipia jų likimus. Šiame straipsnyje pateikiame 10 faktų apie šizofreniją, kurių galbūt nežinojote.

Plačiau:

10 faktų, kurių nežinojote apie šizofreniją

3.Socialiniai išgyvenimai.

Šioms problemoms galima priskirti naujai atsirandančias ydas, kaip drovumas, uždarumas, vienišumas. Galima tikėtis maištingo elgesio ir net agresijos. Jie bandys rūkyti ir gerti, pradėti lytinį gyvenimą daug anksčiau, negu, jūsų nuomone, derėtų. Pamokų praleidinėjimas ir netinkami draugai gali  tapti nauju gyvenimo būdu.  Vandalizmo atvejai ar net narkomanija – rimti pavojai, žlugdantys jaunuolio gyvenimą.

Nemalonumai vaikus paliečia dėl įvairiausių priežasčių. Nekaltinkite savęs, kad esate blogi tėvai. Tiesiog kai kurie vaikai būna smalsesni už kitus ir nori viską išbandyti. Kiti lengvai pasiduoda neigiamai įtakai arba yra maištingi iš prigimties. Jaunuoliai  įklimpsta savo bėdose ir nežino, kaip iš jų išsikapstyti. Jauniems žmonėms sunku rasti savo vietą visuomenėje. Daugelis pasimeta ir mano esą nevykėliai. Elgdamiesi destruktyviai, iššaukiančiai, trokšta sulaukti draugų dėmesio.

Kuo anksčiau tėvai  pastebės blogus atžalų įpročius ir elgesį, tuo anksčiau  imsis auklėjimo priemonių.

Į ką tėvai turėtų atkreipti dėmesį:

-Paaugliai tampa paslaptingi ir nieko nesako.
-Pasikeičia jų maisto racionas.
-Jie izoliuojasi nuo visuomenės, daug laiko praleidžia savo kambaryje, niekur neina.
-Jų elgesys agresyvus ir iššaukiantis.
-Jie dažnai praleidžia pamokas.
-Jie dažnai įsivelia į muštynes.
-Jie gyvena palaidą lytinį gyvenimą.
-Juos dažnai ištinka pykčio priepuoliai.
-Jie pažeidinėja įstatymus.
-Jie nuolat meluoja.
-Jie vagiliauja.
-Jie nuolat apimti depresijos.
-Jie imasi tyčinių vandalizmo aktų.

Kaip padėti? Pasirinkę tinkamą momentą kalbėkitės su savo vaiku. Paaugliai turi matyti jūsų susirūpinimą. Vaikui labai svarbu, kad ir tėtis, ir mama nerimauja dėl jo, vadinasi, jį myli.

“Pastaruoju metu atrodai toks nelaimingas (piktas, išsiblaškęs, vienišas), mes pamanėme, kad galbūt norėtum pasikalbėti su mumis”, – tokie žodžiai galėtų atverti bendravimo duris. Reikalui esant, jūs galite pasakyti dar griežčiau: “Sūnau, mes labai nerimaujame, kai tu grįžti namo išgėręs, praleidi pamokas. Ar  tu pagalvoji, kaip tai gali atsiliepti tavo gyvenimui?”

Meilė, kantrybė, rūpestis – kasdieniniai privalomi saitai tarp tėvų ir bręstančių vaikų. Sakoma, kad Roma nepasistatė per naktį, tad ir santykiai su vaikais yra nuolatinis darbas. Sėkmės, kuriant glaudų ryšį su savo atžalomis!

 

 

 

+7
+9 -2
  • Psichiatrai
  • Tarpusavio santykiai
  • Pyktis
  • Vaikų psichiatras
  • Neįgalus vaikas
  • Psichologija
  • Psichologai
  • Įvaikinimas

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *