Širdies operacija Lietuvoje. Tikra 9 mėn. mergaitės istorija

Spalio 14, 2014 | Judita Malininaitė
+21
Širdies operacija Lietuvoje. Tikra 9 mėn. mergaitės istorija

2014 m. spalio 14 d. Lietuvoje minimas reikšmingas įvykis medicinos istorijoje – lygiai prieš penkiasdešimt metų buvo sėkmingai atlikta pirmoji širdies operacija su dirbtine kraujotaka. Ši operacija buvo pirmoji ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Praėjus pusei amžiaus nuo istorinio įvykio Vilniaus universiteto ligoninės širdies chirurgijos centre kasmet atliekama apie tūkstantį sudėtingiausių operacijų suaugusiesiems ir vaikams. 

„Per penkiasdešimt metų Širdies chirurgijos centre buvo atliktos 41 297 širdies operacijos naujagimiams ir suaugusiesiems...“ Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų (VUL SK) generalinio direktoriaus prof. akad. Kęstučio Strupo, po 1964 m. spalio 14 d. Lietuvoje širdies chirurgija ėmė stipriai progresuoti. Būtent tokios operacijos paskatino naujos medicinos specialybės – širdies chirurgijos – atsiradimą. 

Šiame centre dabar atliekamos ne tik širdies ydų operacijos, bet ir širdies transplantacijos. Prieš du metus 3 mėn. kūdikiui buvo sėkmingai persodinta širdis. Per penkiasdešimt metų Širdies chirurgijos centre buvo atliktos 41 297 širdies operacijos naujagimiams ir suaugusiesiems iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rusijos, Ukrainos ir Kazachstano. 50 % operuojamų pacientų yra jaunesni nei 1 m. Svarbu paminėti, kad VUL SK Širdies chirurgijos centras yra vienintelė vieta Lietuvoje, kur atliekamos sudėtingų įgimtų širdies ydų operacijos. 

Visame pasaulyje jaučiamas širdies donorų trūkumas 

Puikiais medikais, operacijų gausumu ir sėkmingumu besididžiuojantis Širdies chirurgijos centras kaip aktualiausią ir opiausią problemą įvardija donorų trūkumą. Ši problema kyla ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Dar didesnė retenybė yra donoras kūdikis. Tokie atvejai, kai naujos širdies prireikia kūdikiui, – patys sudėtingiausi, nes donoras turi būti vaikas, o jo transplantuojama širdis turi atitikti laukiančiojo duomenis (ūgį ir svorį). Suaugusio žmogaus donoriniai organai vaikui transplantuojami būti negali. Kūdikiams sulaukti donorinių organų ypač sunku. Šiemet Lietuvoje buvo tik vienas donoras kūdikis, bet jo tėvai nesutiko organų paaukoti transplantacijai. 

Širdies operacija Lietuvoje

Širdies laukiančios 9 mėn. mergaitės Estrėjos istorija 

Šiuo metu Santariškių klinikose guli 9 mėn. mergaitė Estrėja. Jai buvo vos 3 mėn., kai tėvai sužinojo apie dukrelę alinančią ligą. Jau pusę metų Estrėja gyvena su dviem širdimis, laukdama trečiosios – naujosios. Pirmoji yra jos nuosava, antroji – dirbtinė, kurią medikai vadina „Berlyno širdimi“. Tai toks aparatas, kuris palaiko mechaniškai palaiko kraujotakos sistemą. Nors toks gydymo būdas gali sukelti daug komplikacijų, tačiau kuo ilgiau šis aparatas veiks, tuo didesnė tikimybė sulaukti donoro. 

Širdis jau buvo atsiradusi Italijoje, tačiau jos nebuvo įmanoma pristatyti laiku. Taigi vienintelę buvusią galimybę sugriovė logistikos problema. Širdį reikia transplantuoti greičiau nei per 5 val. Į šį laiką įeina: 

  • organo paėmimas iš donoro,
  • pervežimas,
  • ligonio paruošimas operacijai,
  • pati transplantacija. 

Užsienio šalys donorinį organą kitai užsienio šaliai dovanoja tiktai tada, kai recipiento nėra savoje šalyje. Iš artimiausių šalių atsigabenti organą – greita ir saugu. Didžiausia bėda visgi išlieka donorų trūkumas. Šiemet Lietuvoje atlikta jau dešimt širdies transplantacijų, tačiau vaikų tame sąraše nėra. 9 mėn. Estrėja – viena iš trijų vaikų, kuriems širdies transplantaciją reikėtų atlikti kuo skubiau. Bet realybė tokia, kad ne visi Lietuvos ar kitų šalių tėvai pritaria savo vaikų organų donorystės idėjai. 

Operacija iš arti. Žurnalistės Juditos įspūdžiai 

Širdies operacija, žurnalistės Juditos įspūdžiaiŽurnalistams Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikoje buvo suteikta galimybė patekti į operacinę ir stebėti operacijos eigą. Iš karto buvo kelis kartus pakartota, kad būti operacinėje bus galima tik 15 min. Eiti turėsime ne visi kartu, laikytis saugaus atstumo, netriukšmauti bei neblaškyti medikų dėmesio. Tik įėjus į persirengimo kambarį, buvo paduota apranga, kepurės ir kaukės, batų apmovai. Operacinės administratorė paaiškino, kuri kaukės pusė turi būti išorėje ir kaip taisyklingai dezinfekuoti rankas. 

Paskui patekome į didelę patalpą su keliomis operacinėmis, kurių stiklinės durys atsidaro automatiškai. Pro stiklą galima stebėti operacijos eigą. Tuo metu vyko kelios operacijos. Pirmąją stebėjau pro stiklą, nes ji jau buvo baigiama. Antroji taip pat ėjo į pabaigą, bet buvo pasiūlyta užeiti, nes chirurgai atlikinėjo paskutinius žingsnius. Tik įėjus į operacinę pasitiko aitrus vaistų kvapas, lengvai apsisuko galva. Ant stalo gulėjo moteris. Aplink daug visokiausių aparatų, kompiuterių, laidų ir garsų, kaip iš filmų apie medikus. 

Pasislinkau tolėliau, patyrinėjau informaciją kompiuteryje – vien skaičiai ir diagramos. Atsistojusi už chirurgo nugaros galėjau aiškiai stebėti, kaip užsiuvama krūtinės ląsta. Gydytojas klausė, koks pulsas, koks pacientės svoris, ar duomenys neperžengia normos ribų. Aiškiai mačiau, kaip adata su siūlu perveria mėsą ir odą, bet tuo metu, o ir vėliau, negalėjau suvokti, kad tai – kasdienis chirurgų darbas. 

Galiausiai ėjome į trečiąją operacinę, kur operacijai buvo ruošiamas vyras. Medicinos seselės paaiškino, kad operacijai naudojama vena iš kojos, štai kodėl keli medikai ilgai stoviniavo prie dešinės paciento kojos. Pasibaigus nustatytam laikui iš operacinės buvome gražiai išprašyti. Aprangą, kepurę, kaukę ir batų apmovus išmetėme, vėl dezinfekavome rankas. Dar ilgai prieš akis stovėjo matyti vaizdai. Kitos žurnalistės juokavo, kad bent šią dieną pasistengs gyventi sveikai.

Taip pat skaitykite:
Ką vertėtų žinoti apie tachikardiją? »
Chirurgija – ne tik skalpeliu grįsta procedūra »
Vaistažolės, stiprinančios širdies veiklą »

+21
  • Atviras arterinis latakas
  • Aortos vožtuvo susiaurėjimas
  • Aortos vožtuvo nesandarumas
  • Širdies ligos
  • Kardiologai

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę
Ilgai trunkantys galvos skausmai – gal tai migrena?
Ilgai trunkantys galvos skausmai – gal tai migrena? Kiekvienas iš mūsų bent kartą gyvenime esame patyrę galvos skausmus. Jei jie trukdavo trumpai, į juos tiesiog numodavome ranka, o štai ilgesni galvos skausmai priversdavo sunerimti. Taip ir kildavo tas vienas, atrodo, toks paprastas klausimas, - ar tikrai tie ilgalaikiai galvos skausmai yra migrena? +2 / 0 +2
Renkamės avalynę. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį?
Renkamės avalynę. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį? Pavasarį daugelis ima ieškoti ne tik patogių sportinių batelių, bet ir avalynės kasdienai ar šventei. Žinoma, reikėtų nepamiršti ir mažiausiųjų. Parinkti tinkamą vaikišką avalynę ne taip jau paprasta. Kiekvieno žmogaus pėda – unikali, tad nuo mažų dienų nešiojant netinkamus batus žalojami kelių, klubų sąnariai ir... +28 / 0 +28
Mesti rūkyti niekada nevėlu
Mesti rūkyti niekada nevėlu „Jau pakenkiau savo kūnui, tad nebėra prasmės mesti rūkyti. Vis tiek sveikas nebebūsiu“, – taip dažnai galvoja rūkantys žmonės, o ypač tie, kurie rūko daug metų. Tačiau jie klysta. Tyrimai atskleidė, kad pagerėjusia sveikata ir ilgesne gyvenimo trukme džiaugiasi net ir tie, kurie šio įpročio atsikratė po kelių... +24 / 0 +24
Mikrobangų krosnelės. Kenkia ar ne? Fizikos mokslų daktaro komentaras
Mikrobangų krosnelės. Kenkia ar ne? Fizikos mokslų daktaro komentaras Antrojo pasaulinio karo metais išrasta mikrobangų krosnelė tapo nepamainomu prietaisu. Šiandien mikrobangų krosnelę, matyt, rastume kiekvienoje virtuvėje. Šiltas maistas per keliasdešimt sekundžių – išsigelbėjimas skubantiesiems ir tiems... 2 +24 / -3 +21
Odos priežiūra – kaip išsirinkti tinkamas priemones?
Odos priežiūra – kaip išsirinkti tinkamas priemones? „Žmonės nuolat turi nusiskundimų dėl savo odos būklės. Sausa, šerpetojanti, riebi, spuoguota, jautri ar senstanti oda dažnai sukelia tiek fizinį, tiek psichologinį diskomfortą. Susidūrę su veido odos problemomis, žmonės ieško kasdienės priežiūros priemonės, kuri išspręstų šias problemas, – kremo. Jei viena... 2 +21 / -1 +20
Kaip motyvuoti save kuriant verslą? Pataria jaunieji verslininkai
Kaip motyvuoti save kuriant verslą? Pataria jaunieji verslininkai Ilgą laiką dirbote samdomą darbą ir galiausiai supratote, kad jūsų tai nebetenkina? Suplojote rankomis ir nusprendėte: „Pats sau būsiu direktorius!“ Entuziastingai ėmėtės pirmųjų verslo kūrimo žingsnių ir įkūrėte savo įmonę. O gal jūsų istorija kiek kitokia? Ilgus metus brandinate verslo idėją mintyse, tačiau... +19 / 0 +19
Pelėsio grėsmė sveikatai
Pelėsio grėsmė sveikatai Jie susiformuoja kolonijomis ir plinta labai greitai, jie išskiria sveikatai pavojingas medžiagas ir yra randami bene kiekvieno žmogaus namuose: virtuvėje, vonioje, sandėliuke... Jiems susiformuoti palankios sąlygos – prasta ventiliacija ir drėgmė. Atspėkite, kas tai? +18 / 0 +18
Psichologas Gediminas Navaitis: „Didžiausia problema šiandien – gyvenimo prasmės neturėjimas“
Psichologas Gediminas Navaitis: „Didžiausia problema šiandien – gyvenimo prasmės neturėjimas“ Žinomiausias Lietuvoje šeimos psichologijos tyrinėtojas, Lietuvos psichoterapijos draugijos valdybos narys, profesorius dr. Gediminas Navaitis nė neketina slėpti, kad jo sveikata – ne geležinė. +17 / 0 +17
Skaudinantis taupumas
Skaudinantis taupumas Gyvenime yra daug dalykų, kurie mus skaudina: melas, išdavystė, pavydas...bet ar kada nors susimąstėte, jog skaudinti gali ir taupumas? Ne vietoje ir ne laiku noras sutaupyti išties gali sukelti itin nemalonių jausmų bei pasekmių. Pavyzdžiui, jei pradedate taupyti sveikatos sąskaita. Štai keletas pavyzdžių iš gyvenimo. +16 / 0 +16
Alerginis rinitas ir nosies higiena: kaip tai susiję?
Alerginis rinitas ir nosies higiena: kaip tai susiję? Alerginis rinitas dar kitaip vadinamas šienlige, pradeda varginti dažniausiai pavasarį. Kai medžiai ima skleisti savo pumpurus, kai kurių žmonių tai visai nedžiugina. O kaip gi gali džiuginti, kai nosies gleivinė nuolat paburkusi, vargina sloga, o čiaudulys – nuolatinis palydovas. Kaip nugalėti visus šiuos simptomus ir pradėti... +15 / 0 +15