Ką pamirštame įtraukti į valgiaraštį

Lapkričio 11, 2013 | Eglė Rubinaitė
+16
Ką pamirštame įtraukti į valgiaraštį

Didelę dalį mūsų mitybos įpročių formuoja iš kartos į kartą perduodamos tradicijos, tautos valgymo kultūra, vyraujančios maisto kainos ir produktų pasirinkimas parduotuvėse.

Galima sakyti, lietuvių valgiaraštį sudaro tam tikri nacionaliniai valgymo ypatumai, akivaizdžiai besiskiriantys nuo kitų tautų dienos maisto raciono. Ir kalbame ne tik apie cepelinus, bet ir apie šių laikų pasiūlą – užkandines, kavines, picerijas, brangstančius grikius parduotuvėse ir pan. Tad nors kartais atrodo, kad mitybos įpročius renkamės laisva valia, iš tiesų jie gali būti nulemti aplinkybių.

Siūlome dar kartą peržiūrėti savo valgiaraštį ir pasistengti jį pakoreguoti, atsižvelgiant ne tik į nacionalinius maitinimosi įpročius. Štai sąrašas dalykų, kuriuos reikėtų įtraukti į savo valgiaraštį.

LašišaŽuvis ir jūros gėrybės. 2011 metų statistika rodo, kad per metus žmogus Lietuvoje suvalgo vidutiniškai 12 kg žuvies produktų, o mėsos – 4–5 kartus daugiau. Europoje išsiskiriame savo mirtingumu nuo širdies ligų (kurias dažnai lemia riebios mėsos vartojimas), o žuvies suvalgome itin mažai. Šalyse, kur pagaunama daug žuvies, jos suvartojama daug daugiau. Pavyzdžiui, japonas per metus suvalgo apie 75 kg žuvies.

Mitybos specialistai rekomenduoja žuvį valgyti bent du kartus per savaitę, tačiau, akivaizdu, lietuviai šio patarimo nepaiso. Nesunku suprasti, kodėl taip yra – juk žuvų pagauname ne tiek ir daug, o nemaža dalis jų plaukioja ganėtinai užterštame Baltijos vandenyje. Visgi vertėtų pasistengti keisti šį mitybos įprotį ir užuot valgius kiaulieną ir kitus galvijus, rinktis iš tos žuvies, kurią turime. Geriau, kad ji būtų kuo riebesnė. Mat būtent riebioje žuvyje yra žmogaus sveikatai ir širdžiai labai reikalingų Omega-3 riebiųjų rūgščių.

Vanduo. Nesunku pamiršti išgerti pakankamai vandens ir kitų skysčių, kai gyvename šalyje, kurioje nėra tropinių karščių, o oras ir taip nuolat drėgnas. Tačiau nors ir ne visada jaučiamės ištroškę, vis tiek turėtume stengtis gerti pakankamai vandens. Tai padės išvengti kraujotakos ligų, geriau įsisavinti maisto medžiagas. Reikėtų per dieną išgerti apie du litrus vandens.

Širdžiai naudingas maistas. Kai valgome riebų kepsnį, kažkodėl pamirštame, kaip dažnai sergame širdies ligomis. Juk jos yra pagrindinė mirtingumo priežastis Lietuvoje. Tausojant širdies sveikatą, reikėtų atsisakyti riebios mėsos ir gyvulinės kilmės riebalų.

Tačiau vien saugotis nepakanka, širdį reikia ir pastiprinti. Valgykite:

  • avižų košes;
  • pupeles (gausite kalcio, folio rūgšties, celiuliozės);
  • žuvį;
  • riešutus;
  • linų sėmenis (Omega-3 rūgštis);
  • avokadus (mažina cholesterolio įsisavinimą, pagreitina karotenoido įsisavinimą);
  • alyvuogių aliejų (padeda neužsikimšti kraujo indams, mažina cholesterolio kiekį).

Sveiki užkandžiai. Jeigu norite užkandžių, paprasčiausia atrodo rinktis tuos, kurie skanūs ir nebrangūs. O tokių parduotuvėse – apstu. Vos už litą ar kelis galite įsigyti įvairių sausainių, saldainių, keptų bulvių traškučių. Tačiau saldumynuose – labai daug cukraus, o traškučiuose – gausu riebalų ir konservantų. Nei vienų, nei kitų jūsų asmeninėje mitybos piramidėje turėtų beveik nebūti. Be to, iš šio maisto beveik negaunate medžiagų, kurių reikia žmogaus organizmui, tačiau suvartojate daug kalorijų, užuot dienos kalorijų normą išskirstę sveikesniam maistui.

Tačiau, siekiant maitintis iš tiesų sveikai, vertėtų užkandžiauti visai kitokiais skanėstais. Geriausia būtų, jeigu valgytumėte morkas, vaisius, daržoves – kuo didesnė jų įvairovė, tuo geriau. Iš šių produktų Jūs gautumėte natūralių ir reikalingų vitaminų, mineralų, ląstelienos, mikroelementų.

Mums egzotiškai atrodančiose šalyse (Afrikoje, Indonezijoje, Pietų Amerikoje), ypač tose, kuriose valgoma skurdžiau, žmonės negali sau leisti pirkti daug dirbtinių užkandžių, todėl gyvenimą saldina karštame klimate nuolat augančiais vaisiais, uogomis. Taip darydami jie išvengia nutukimo problemų ir pastiprina organizmą reikiamomis medžiagomis.

+16
  • Širdies ir kraujagyslių ligos
  • Nutukimas
  • Sveika mityba
  • Jūros gėrybės
  • Sveiki užkandžiai
  • Širdžiai
  • Širdies ligos

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę
Ruošiatės piknikui? Kokios pagrindinės taisyklės?
Ruošiatės piknikui? Kokios pagrindinės taisyklės? Vėlyvas pavasaris, vasara - laikas poilsiui, atsipalaidavimui. Šventinės dienos, atostogos, savaitgaliai dažniausiai praleidžiami gamtoje. Didesnių ir mažesnių miestų gyventojai žino vietas, kuriose galima pailsėti nuo miesto triukšmo, pasivaikščioti po mišką ar pasimaudyti vandens telkinyje. Ir, žinoma, surengti pikniką. +2 / 0 +2
Natūralūs saldikliai, naudingi mūsų organizmui
Natūralūs saldikliai, naudingi mūsų organizmui Cukrus nėra būtinas mūsų organizmui, tačiau išvengti jo kasdienėje mityboje labai sunku. Nors stengiamės stebėti ir bent šiek tiek sumažinti suvartojamą cukraus kiekį, neretai užsimirštame ir įsiberiame šaukštelį cukraus į kavą ar arbatą, saldiname kepinius, naudojame įvairius sirupus ir kitus pagardus. Visiškai... +38 / -2 +36
Užgavėnės! Sveikuoliškų Bertos blynų receptai
Užgavėnės! Sveikuoliškų Bertos blynų receptai Sveiki! Mano vardas Berta. Rašau tinklaraštį „Cukrinis avinėlis“. Prisipažinsiu, kad man labai patinka paskęsti prieskonių ir įvairiausių kvapų debesyse, kurie sklinda iš mano nedidukės virtuvės. Esu laiminga, galėdama iš visos širdies eksperimentuoti, svajoti ir bandyti įgyvendinti mažus dalykus. Nuo šiol kiekvieną... 3 +32 / -1 +31
Kodėl svarbu pusryčiauti?
Kodėl svarbu pusryčiauti? Išbėgti iš namų nepusryčiavus – įprasta. Juk gyvename greito tempo laikais. Tačiau medikai ir psichologai pusryčius įvardija kaip labai svarbų fizinės ir emocinės energijos užtaisą, kurio pamiršti tikrai nederėtų. Kodėl? Straipsnyje rasite ne vieną pusryčių naudą įrodantį argumentą. +26 / 0 +26
Velykos! Receptai iš likusių margučių
Velykos! Receptai iš likusių margučių Vis dažniau pasirodantys saulės spinduliai, švelnesnis vėjas, nedrąsiai bundanti gamta primena, kad artėja Velykos. Jauki ir šviesi šventė, kai namai prisipildo artimųjų šurmulio, kai šeimininkės skuba traukti receptų užrašus ir gaminti puikiausius patiekalus, o margučių marginimas virsta tikru iššūkiu ne tik mažiesiems... +23 / 0 +23
Vitaminas C – geros savijautos garantas
Vitaminas C – geros savijautos garantas Tradiciškai apie vitaminą C prisimename tada, kai peršąlame: citrina ar imbiero šaknis pirkinių krepšelyje atsiduria jau ėmus šnirpščioti kuriam nors iš šeimos narių. Taip pat jį intensyviau vartoti pradedame atšalus orams, kad sustiprintume imuninę sistemą. O ar žinojote, kad nuo vitamino C priklauso ne tik atsparumas ligoms... +21 / 0 +21
Pienas, kokį rinktis?
Pienas, kokį rinktis? Šis klausimas dažniausiai yra keliamas tų, kurie yra alergiški karvės pienui arba dar rečiau tų, kurie ieško naujovių ir nori savo mitybos racioną paįvairinti. Aš esu viena iš jų. Kai paprastas karvės pienas, kuris kiekvieną rytą buvo pilamas į kavą, man nusibodo, pamaniau, jog metas pokyčiams. Nupėdinau į parduotuvę... +23 / -5 +18
Kaip atpažinti šią baisią valgymo maniją?
Kaip atpažinti šią baisią valgymo maniją? Mes visi elgiamės taip pat: ieškome maisto, kai jaučiamės vieniši, kai nuobodu ar patiriame stresą. Tačiau bulimijos atveju persivalgymas yra panašus į maniją. Užuot valgę jautriai, baudžiame save sukeldami viduriavimą, badaudami ar sportuodami, kad sudegintume kalorijas. Toks ydingas persivalgymo ir organizmo valymo ciklas kenkia... +17 / 0 +17
„Metai be cukraus“. Tikra vienos šeimos istorija
„Metai be cukraus“. Tikra vienos šeimos istorija „Cukraus vartojimas kenkia žmogaus sveikatai“, „Cukraus gausu įvairiuose maisto produktuose“, „Būtina mažinti cukraus vartojimą“ – šias gydytojų ir dietologų kartojamas frazes mokame mintinai, tačiau, ar tikrai žinome, kad cukraus gausu ne tik saldainiuose, sausainiuose ar obuolių pyrage, bet ir salotų padaže... +16 / 0 +16
Ar didelis vandens kiekis visada gerina sveikatą?
Ar didelis vandens kiekis visada gerina sveikatą? Vanduo – unikalus gamtos išteklius, reikalingas tiek žmogaus sveikatai, tiek grožiui. Ir, atrodo, šiais laikais jau niekas neabejoja, kad vanduo ‒ labai svarbi mūsų gyvenimo dalis. Kasdien skaitome ar girdime, kad vandens reikia suvartoti kuo daugiau, minimaliai bent 1,5 l per dieną. Bet ar kada susimąstėte, kad gal ne kiekvienam... +15 / 0 +15