Virškinimo sutrikimai – aktuali problema, kamuojanti tiek suaugusiuosius, tiek vaikus. Pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas ir viduriavimas apsunkina žmonių gyvenimus. Žmonės su silpna žarnyno peristaltika nerimauja dėl pilvo pūtimo ir spazmų. Visa tai pereina į nemalonų ir nepatogų jausmą, susijusį su uždelstu arba pernelyg padidėjusiu dujų išėjimu į išorę. Žinoma, kad virškinimo procesas apima daugybę etapų, kurių pirmas yra maisto kramtymas. Daugelio tyrimų įrodyta, kad būtent nuo to, kaip yra sukramtomas maistas, priklauso tolimesni virškinimo procesai.
Kas gi vyksta burnoje?
Prisiminus kokį nors patiekalą ar įkvėpus gardaus maisto kvapo, burnoje iš karto ima gamintis seilės. Tai reiškia, kad virškinimo procesas jau prasidėjo. Burnoje vyksta jo pradinis etapas – maisto perdirbimas, kramtymas. Kramtymo metu maistas yra smulkinamas, suvilgomas seilėmis ir apdorojamas chemiškai. Seilės atlieka silpną antibakterinį poveikį, jų sudėtyje yra nedaug fermentų.
Burnos ertmės uždaviniai – kruopštus maisto sumalimas, prieš jam patenkant į kitas virškinamojo trakto struktūras, kuriose maistas toliau laisvai juda ir yra virškinamas įvairių fermentų. Visgi pagrindinė funkcija yra kramtomoji, kadangi jokiame kitame etape maistas nėra skaidomas mechaniškai. Skrandyje ir žarnyne maistas tik vartomas ir veikiamas fermentų bei rūgščių.
Blogai kramtysite – turėsite problemų „Visų pirma, žalojamas virškinamasis traktas, nes didelis maisto kąsnis sunkiai keliauja stemple. Ilgainiui tokie įpročiai gali sukelti nemalonius skausmus.“
Daugelis valgo maistą paskubomis, dideliais kąsniais, manydami, kad nieko baisaus nenutiks. Tačiau visa tai veikia stemplę, skrandį ir žarnyną. Šie organai turi išlieti nemažai prakaito, kol susmulkina maistą virškinimo sultimis ir jis patenka į kitas dalis.
Organizmas bando ištaisyti mūsų klaidas. Kuo didesnis kąsnis, tuo sunkiau virškinimo sultims prasiskverbti į jį ir atlikti savo funkcijas. Tai gali sukelti tam tikras pasekmes. Visų pirma, žalojamas virškinamasis traktas, nes didelis maisto kąsnis sunkiai keliauja stemple. Ilgainiui tokie įpročiai gali sukelti nemalonius skausmus.
Antra, didelis gabalas sunkiai pasiduoda fermentiniam perdirbimui, dėl to ne visos naudingos medžiagos yra įsiurbiamos į kraują. Įprotis valgyti paskubomis ir ryti nesukramtytą maistą gali sukelti geležies, baltymų ar vitaminų deficitą. Be to, kartu su nesukramtytu maistu į mūsų žarnyną patenka daugybė bakterijų, kurios randa palankią terpę daugintis, todėl veisiasi ir sukelia žarnyno infekcijas ir disbiozę.
Kramtyti ir sukramtyti!
Mūsų virškinimo sistema sukurta taip, kad maistas burnoje prabūtų pakankamai ilgą laiką. Kol kramtome skanų kąsnelį, skonio receptoriai tuo metu vertina maisto pobūdį. Vėliau siunčia duomenis į smegenis, kurios apdoroja informaciją ir siunčia skrandžiui, liaukoms ir žarnynui įsakymus, kad šie pasiruoštų maisto virškinimui. Virškinimo organai nedelsiant pradeda dirbti ir laukia maisto tiekimo. Maistas patenka į skrandį, kur rūgštinė ir fermentinė aplinka jau paruošta. Apdorotas gabalas siunčiamas į žarnyną ir virškinimo procesas vyksta toliau. Tinkamai sukramtytas maistas yra visiškai perdirbamas ir pasisavinamos visos reikalingos medžiagos.
O dabar aprašysime procesą, kuris vyksta, kai nuryjame maistą jo tinkamai nė neparagavę. Tokiu atveju skrandis priima gabalėlius, kurie nėra atpažinti skonio receptorių. Žinoma, smegenys negauna jokių impulsų ir tinkamai neparuošia virškinimo sistemos jos laukiančiam darbui. Skrandis bet kokiu atveju išskiria savo sultis ir fermentus, tačiau efektyviai suvirškinti gauto maisto nesugeba. Tokio proceso metu skrandis panašus į šeimininkę, kurią netikėtai aplankė svečiai. Organizme, kaip ir tokios šeimininkės namuose, kyla chaosas. Vargu, ar organizmas sugebės kokybiškai įsisavinti visas naudingas medžiagas ir mikroelementus.
Taigi, dažnai patys esame kalti dėl to, kad nekreipiame dėmesio į tai, ką ir kaip valgome. Sutelkite dėmesį į savo kramtymo būdą, ir gal netikėtai atrasite savo virškinimo problemų priežastį arba tiesiog pasijausite geriau.
Lithuanian