Fermentai (arba enzimai) – tai baltyminiai katalizatoriai, kurie stiprina organizmo cheminių reakcijų eigą. Galima teigti, kad fermentai susideda iš energija užtaisytų baltyminių transportuotojų, panašiai kaip baterijos elementai sudaryti iš elektrine energija pakrautų metalinių plokštelių. Gali netrūkti vitaminų, mineralų, baltymų, tačiau be fermentų organizmo gyvybingumo išsaugoti neįmanoma.
Iš kur organizmas gauna fermentus?
Fermentų potencialą žmogus gauna gimdamas. Organizmas, naudodamasis fermentų aktyvumu, gaminasi naujus fermentus. Kitą jų dalį gauna iš maisto. Žmogaus organizme sutinkami fermentai:
-virškinimo. Daugumą gamina kasa. Padeda suvirškinti suvalgytą maistą.
-metaboliniai. Dažniausiai gaminasi pačiose ląstelėse. Užtikrina audinių ir organų ląstelių funkcionavimą.
-maisto. Randami tik termiškai neapdorotame maiste. Padeda virškinti maistą, tada organizmui nereikia gaminti virškinimo fermentų.
Amerikiečių gydytojas Edward Howell – maisto fermentų tyrinėjimo pionierius- 1946 metais išleistoje knygoje „Maisto fermentų reikšmė virškinimui ir medžiagų apykaitai“ išvystė mintį, kad organiniai fermentų ištekliai skirti visam gyvenimui. Kuo greičiau žmogus iššvaisto fermentų energiją, tuo greičiau pats išsikrauna. Kuo aukštesnis metabolizmo lygis, tuo trumpesnis gyvenimas. Tai reiškia, jūs gyvenate taip ilgai, kol organizmas naudojasi fermentų aktyvumu. Pasiekus momentą, kai organizmas nebesugebės pasigaminti fermentų, gyvenimas eis į pabaigą.
"Nepamirškite, kad maistą verdant ar kitaip apdorojant aukštesne kaip 47 °C temperatūra, visi maisto fermentai ir dalis kitų vertingų veikliųjų medžiagų suyra."
Ar žmonės tuščiai iššvaisto organinį fermentų kiekį?
Taip. Beveik kiekvienas žmogus valgo termiškai apdorotą maistą. Kai maistas verdamas ar kepamas 47 °C temperatūroje, fermentai maiste suardomi . Jei maisto fermentai išliktų patiekaluose, kuriuos valgote, jie dalyvautų maisto virškinimo procese. Kai maitinatės maistu be fermentų, organizmas privalo pats gamintis fermentus virškinimui. Tai gerokai sumažina organinį jų potencialą.
Ar rimta virto maisto žala organiniam fermentų „bankui“?
Tai pagrindinė senėjimo proceso ir ankstyvos mirties priežastis, taipogi priežastis daugelio ligų. Jei organizmas turi gaminti virškinimo fermentus seilėms, skrandžio sultims, tulžiai ar žarnynui, jis neaprūpina pakankamu fermentų kiekiu kitų organų. Iškyla vėžio, kraujo ligų, diabeto ar kitų chroniškų ligų grėsmė.
|
Dažnai prekybos centruose perkame bazilikus, rozmarinus, ant virtuvės palangės auginame kitas, iš svetur atvežtas, prieskonines žoleles. Bet kodėl gi atėjus pavasariui mums nepabandžius į savo namus įsileisti ne tik iš svetur atėjusius prieskoninius augalus, bet ir lietuviškas žoleles ? Juk jos - ne ką prastesnės ir naudingesnės mūsų organizmui nei iš Viduržemio jūros salų atkeliavę prieskoniniai augalai... Plačiau: Ant virtuvės palangės – lietuviški prieskoniai |
Kaip galima įrodyti, kad žmonės kenčia nuo fermentų trūkumo maiste?
1.Žmogaus kraujyje, lyginant su kitais žemės gyvūnais, pats mažiausias fermentų, perdirbančių krakmolą, skaičius. O šlapime šių fermentų kiekis didžiausias. Tai reiškia, kad fermentai, skaidantys virtame maiste esantį krakmolą, išnaudojami greičiausiai.
2.Bandymais ištirta, kad žiurkių, maitintu virtu maistu kasa du kartus didesnė, negu žiurkių, maitintu žaliu maistu. Žmogaus kasa yra didžiausia iš gyvūnų, atitinkančių pagal svorį. Kasa ne vienintelis organas, kuris vargsta gamindamas didelius kiekius fermentus virškinimui. Prisideda ir seilių liaukos. Tuo tarpu laukinių gyvūnų seilėse nėra fermentų. Šuns seilėse jų taip pat nėra. Tačiau, pradėjus šunį maitinti termiškai apdorotu ėdalu, 10 dienų laikotarpiu seilių liaukos išskiria fermentus.
3.Kai žmogus badauja, pristabdoma fermentų, skirtų virškinamajam traktui, gamyba. Fermentų kiekis seilėse, skrandžio ir kasos sultyse ženkliai sumažėja. Tuo metu organizmas gamina metabolinius fermentus ligotų audinių valymui ir atstatymui.
Galima padaryti liūdną išvadą, kad civilizuotose šalyse žmonės valgo didelį kiekį termiškai apdoroto maisto. Organizmas jų perdirbimui gamina gausybę virškinimo fermentų. Metaboliniai fermentai, skirti ląstelėms atstatyti, nustumiami į antrą planą. Ir žmonės pradeda sirgti.
Kaip sau padėti?
Reikia valgyti kuo daugiau natūralaus maisto. Daug fermentų turi šviežios daržovės, vaisiai. Dideliu kiekiu pasižymi bananai, avokadai, mango, papaja, ananasai, daiginti grūdai. Maisto fermentų turi ir nepasterizuoti (t. y. neapdoroti termiškai) pieno produktai, žali kiaušiniai, žalia mėsa. Nepamirškite, kad maistą verdant ar kitaip apdorojant aukštesne kaip 47 °C temperatūra, visi maisto fermentai ir dalis kitų vertingų veikliųjų medžiagų suyra.
Lithuanian