Vitaminas D. Kaip jo gauti gyvenant menkai saulėtose vietose?

Vasario 4, 2015 | Aurika Kolpakovaitė
+36
Vitaminas D. Kaip jo gauti gyvenant menkai saulėtose vietose?

Ar žinojote, kad net 90 % vitamino D žmogaus organizmas pagamina būdamas saulėje? Taigi ne veltui šis vitaminas vadinamas saulės vitaminu. Turbūt pažvelgę pro langą kiek sutriktumėte – kiekgi tos saulės matome Lietuvoje... Iš tiesų vitamino D trūkumas yra Šiaurės šalių problema, tad ir mums, gyvenantiesiems Lietuvoje, kyla virtinė klausimų: ar derėtų sunerimti dėl vitamino D trūkumo; kaip jo gauti gyvenant toliau nuo pusiaujo; ir iš viso – kuo vitaminas D svarbus mūsų organizmui? 

Kas yra vitaminas D ir kuo jis svarbus? 

„Taip pat nustatyta, kad esant dideliam vitamino D trūkumui, vyresnio amžiaus žmonėms padidėja rizika susirgti Alzheimeriu.“ Vitaminas D – tai riebaluose tirpstanti, žmogaus organizmui reikalinga medžiaga. Nors išskiriamos keturios vitamino D rūšys, tačiau žmogui svarbiausios yra šios: D2 (augalinės kilmės) ir D3 (gyvulinės kilmės). Vitamino D trūkumas gali sukelti daug problemų, susijusių ne tik su kaulų tvirtumu. Mokslininkai yra nustatę žymiai didesnę vitamino D įtaką žmogaus organizmui. 

Saulės vitamino trūkumas gali paskatinti širdies ir kraujagyslių, inkstų, infekcinių ligų, alergijos, išsėtinės sklerozės, vėžio, osteoporozės ir kitų ligų vystymąsi. Taip pat nustatyta, kad esant dideliam vitamino D trūkumui, vyresnio amžiaus žmonėms padidėja rizika susirgti Alzheimeriu. Nors kol kas nėra gauta galutinių išvadų dėl vitamino D ir depresijos ryšio, tačiau mokslininkai spėja, kad vitaminas D gali daryti įtaką ir žmogaus psichikai. 

Vienintelis būdas sužinoti, ar jums tikrai trūksta vitamino D, – pasidaryti kraujo tyrimą. Tačiau nemažiau svarbu stebėti organizmo pokyčius, kurie gali signalizuoti apie galimą sutrikimų priežastį. 

Veiksniai, galintys lemti vitamino D trūkumą 

Natūralus vitamino D šaltinis – saulėOdos spalva. Balta oda sugeria daugiau saulės šviesos nei tamsesnė, todėl šviesią odą turinčių žmonių organizmas vitamino D pagamina daugiau ir greičiau nei tamsaus gymio žmonių. Taigi rūpinantis vitamino D kiekiu organizme reikėtų atsižvelgti į tai, kokio gymio esate. 

Nuotaikų kaita. Serotoninas (smegenyse sintetinamas hormonas) atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant psichinius procesus: nemigą, nuotaiką, nerimą, depresiją, miegą, seksualumą ir t. t. Šio hormono kiekis kyla ir krinta, atsižvelgiant į sąlytį su ryškia šviesa. Ilgai negaunant reikiamos šviesos ir šilumos, kurią mums teikia saulė, gali pradėti vystytis įvairūs psichiniai sutrikimai. Taigi nuotaikų kaita gali būti vienas iš simptomų, kad organizmui trūksta vitamino D. 

50 metų ir vyresnis amžius. Amžius – vienas svarbiausių veiksnių, kuris turėtų priversti labiau rūpintis sveikata ir vitamino D kiekiu organizme. Vykstant senėjimo procesui, žmogaus oda tampa mažiau pajėgi gaminti vitaminą D. Be to, vyresnio amžiaus žmonės linkę daugiau laiko praleisti namuose, todėl gaunamas saulės ir vitamino D kiekis dar labiau sumažėja. 

Antsvoris. Jeigu turite antsvorio, pradėkite rūpintis vitamino D kiekiu organizme. Kaip žinia, šis vitaminas – riebaluose tirpstanti medžiaga. Būtent dėl šios priežasties antsvorio turintiems žmonėms reikia didesnio vitamino D kiekio. 

Virškinamojo trakto ligos. Jei turite virškinamojo trakto sutrikimų, kurie neigiamai veikia gebėjimą įsisavinti riebalus, į jūsų organizmą gali patekti mažiau riebaluose tirpių medžiagų, taigi ir vitamino D. 

Kaip gauti vitamino D?

Daugiausia vitamino D gauname iš saulės. Tačiau ką daryti, kai saulės mūsų krašte nėra daug? Siūlome kelias išeitis. 

1. Ultravioletinės lempos, soliarumas. Nors soliariumas šiandien didelė saiko neturinčių žmonių problema, tačiau tie, kurie geba tikslingai ir saikingai naudotis soliariumu, tokiu būdu žiemą gali padidinti vitamino D kiekį organizme. Šiltuoju metų laiku patartina naudotis gamtos teikiamomis saulės voniomis, tačiau jomis taip pat nepiktnaudžiaukite.

Patarimas. Degindamiesi saulėje apie 15–20 min. nenaudokite apsauginių kremų nuo saulės (jie stipriai sumažina ultravioletinių spindulių kiekį, reikalingą vitaminui D gamintis) ir leiskite odai pasisotinti saulės spindulių. Vėliau patartina naudoti apsauginius kremus, nes jie saugo nuo nudegimo ir melanomos (odos vėžio).

Skaityti kitą puslapį »
1 2
+36
  • Alzhaimerio liga
  • Osteoporozė
  • Vitaminai
  • Rachitas
  • Avitaminozė
  • Vaistinės
  • Vitaminas D
  • Alzheimerio liga

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę
Vertingos sveikos gyvensenos taisyklės.
Vertingos sveikos gyvensenos taisyklės. Naminiai triušiai negraužia pirktinių „nitratinių“ kopūstų, paukščiai nelesa beicuotų grūdų, katės neėda dešrelių su konservantais. Kitaip negu laukiniai gyvūnai, žmonės baigia prarasti instinktyvų gebėjimą apsaugoti savo organizmą nuo įvairiausių negalavimų. Maitinimosi elgesį dažniausiai kontroliuoja skonis.... +3 / 0 +3
Natūralūs saldikliai, naudingi mūsų organizmui
Natūralūs saldikliai, naudingi mūsų organizmui Cukrus nėra būtinas mūsų organizmui, tačiau išvengti jo kasdienėje mityboje labai sunku. Nors stengiamės stebėti ir bent šiek tiek sumažinti suvartojamą cukraus kiekį, neretai užsimirštame ir įsiberiame šaukštelį cukraus į kavą ar arbatą, saldiname kepinius, naudojame įvairius sirupus ir kitus pagardus. Visiškai... +38 / -2 +36
Trys priežastys, kodėl riekia valgyti skaidulų turinčio maisto
Trys priežastys, kodėl riekia valgyti skaidulų turinčio maisto Kartais stebiuosi, kodėl pas kai kuriuos žmones yra tokia gera virškinamojo trakto sistema. Atrodo, žmogus nugyveno pusę savo gyvenimo ir net nežino, ką reiškia įvairūs virškinimo sutrikimai, - tie nemalonūs pilvo spazmai ar rėmuo. Dabar jau žinau, kad įtraukdami į savo kasdieninės mitybos racioną skaidulų turinčio maisto mes... +30 / -1 +29
Salotinė sultenė ir du pavasariški receptai!
Salotinė sultenė ir du pavasariški receptai! Pavasaris ‒ pats puikiausias metas pasilepinti lėkšte traškių sultingų salotinių sultenių, kurios pasižymi maistingumu ir tikra vitaminų gausa. Šių neįprastų salotų lapeliuose yra triskart daugiau vitamino C nei kitose salotose, taip pat netrūksta vitaminų B1, B2, K, P, E, eterinių aliejų, tokių mineralinių medžiagų, kaip... 3 +26 / -2 +24
Gerti ar negerti kavos – štai kur klausimas?Eksperimentas!
Gerti ar negerti kavos – štai kur klausimas?Eksperimentas! Apie kavos naudą bei žalą sveikatai yra ne kartą tekę girdėti iš įvairių žiniasklaidos šaltinių. Nieko keisto, nes kiek žmonių – tiek nuomonių. +23 / -2 +21
Įprasti biure dirbančio lietuvio pietūs
Įprasti biure dirbančio lietuvio pietūs Straipsnio pavadinimas gali skambėti kiek per rimtai, bet neskubėkit burnoti. Čia rasite įamžintus kelis pietaujančius lietuvius (dėkui tiems, kurie mielai sutiko pagelbėti!) ir sveikos mitybos specialistės Vaidos Kurpienės komentarus po nuotraukomis. Koks šio reportažo tikslas? Ne tik pažvelgti į kasdienę gana atsitiktinę... 6 +22 / -1 +21
Vandens gydomoji galia
Vandens gydomoji galia Daugiau nei 70 % žemės paviršiaus dengia vanduo. Net 98 % šio vandens sūrus, taigi tik du likę procentai yra švarus, tinkamas gerti vanduo, kurio didžioji dalis užkonservuota ledynuose. Mūsų planetos ir mūsų pačių gyvybės pagrindas ‒ vanduo. Štai kodėl jis toks svarbus mūsų sveikatai. Vis daugiau žmonių suvartoja bent... 6 +19 / 0 +19
Kaip atpažinti šią baisią valgymo maniją?
Kaip atpažinti šią baisią valgymo maniją? Mes visi elgiamės taip pat: ieškome maisto, kai jaučiamės vieniši, kai nuobodu ar patiriame stresą. Tačiau bulimijos atveju persivalgymas yra panašus į maniją. Užuot valgę jautriai, baudžiame save sukeldami viduriavimą, badaudami ar sportuodami, kad sudegintume kalorijas. Toks ydingas persivalgymo ir organizmo valymo ciklas kenkia... +17 / 0 +17
Ką pamirštame įtraukti į valgiaraštį
Ką pamirštame įtraukti į valgiaraštį Didelę dalį mūsų mitybos įpročių formuoja iš kartos į kartą perduodamos tradicijos, tautos valgymo kultūra, vyraujančios maisto kainos ir produktų pasirinkimas parduotuvėse. +16 / 0 +16
Ar didelis vandens kiekis visada gerina sveikatą?
Ar didelis vandens kiekis visada gerina sveikatą? Vanduo – unikalus gamtos išteklius, reikalingas tiek žmogaus sveikatai, tiek grožiui. Ir, atrodo, šiais laikais jau niekas neabejoja, kad vanduo ‒ labai svarbi mūsų gyvenimo dalis. Kasdien skaitome ar girdime, kad vandens reikia suvartoti kuo daugiau, minimaliai bent 1,5 l per dieną. Bet ar kada susimąstėte, kad gal ne kiekvienam... +15 / 0 +15