Aitrusis šilokas

+2
+2 -0


Grupė: Dermatologiniai susirgimai, Nervų sistemai, Širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai, Virškinimo sistemai ir medžiagų apykaitai

Aitrusis šilokas (lot. Sedum acre) – tai daugiametis, ilgai gyvuojantis augalas, priklausantis storalapinių šeimai. Aitriojo šiloko aukštis svyruoja nuo 4 iki 15 cm aukščio. Jis trumpo koto, paprastai būna gulsčias arba kylantis į viršų, prie žemės pagrindo gausiai įsišaknija. Išgaubti, kiaušinio formos, mėsingi šiloko lapai (juose gausu vandens), storėja pamato link.

Aitriojo šiloko žiedai – šviesiai melsvos arba šviesiai žalsvos spalvos, auga keliomis (dažniausiai 3–5) kekėmis. Vainiklapis geltonas, o sėklos – mažytės, ovalios, rudos spalvos. Augalas dauginasi vegetatyviniu būdu (jo sėklas išnešioja vėjas arba vanduo lyjant). Šiloką dėl jo spalvingų žiedų galima vadinti ir dekoratyviniu augalu.

Šis augalas žydi vasaros pradžioje, birželio–liepos mėnesiais. Kadangi lapuose gausu vandens, šilokas lengvai pakenčia kaitrią saulę, mėgsta sausas, žvyro turinčias dirvas, pušynus. Jį galima pastebėti ir mieste, augantį prie šaligatvių arba kelių skiriamosiose juostose. Lietuvoje šilokas plačiai paplitęs. Vaistams gaminti renkama virš žemės esanti augalo dalis.

Aitrųjį šiloką sudaro šios veikliosios medžiagos:

– sedaminas,
– sedinonas,
– nikotinas,
– izopelterinas,
– vitaminas C,
– obuolių rūgštis,
cukrus.

Vaistažolė mažina aukštą arterinį kraujospūdį (tačiau poroje šaltinių teigiama priešingai – kad šilokas didina kraujo spaudimą), padeda sergant kvėpavimo sistemos ir kepenų ligomis. Be to, šilokas efektyviai mažina ir malšina skausmą, todėl naudojamas kaip nuskausminamoji priemonė.

Manoma, kad aitrusis šilokas padeda ir sergantiesiems epilepsija ar hemorojumi. Tepalų pavidalu šilokas gali būti naudojamas kaip priemonė spuogams, votims, žaizdoms ir nudegimams gydyti, niežuliui malšinti.

Aitrusis šilokas. Vartojimas

Augalas renkamas žydėjimo metu (t. y. birželio–liepos mėn.), skinant virš žemės iškilusią augalo dalį. Surinkus aitrųjį šiloką, prieš džiovinant patariama keliasdešimt sekundžių jį pavirinti vandenyje.

Optimali augalo džiovinimo temperatūra 35–40 laipsnių Celsijaus. Aitriojo šiloko galiojimo laikas (tinkamumas naudoti nuo sudžiovinimo) du metai.

Spuogams, nudegimams ir žaizdoms gydyti naudojamos šviežiai spaustos, aštrios šiloko žolės sultys.

Reikėtų nepamiršti, kad aitrusis šilokas nuodingas augalas. Ši vaistažolė dar nėra iki galo ištirta, todėl prieš jos vartojimą būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Aitrųjį šiloką reikėtų paruošti vartojimui laikantis griežtų rekomendacijų. Šiloką draudžiama vartoti nėščioms moterims bei viduriuojantiems ar vemiantiems asmenims, nes jis skatina tiek viduriavimą, tiek vėmimą.

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *