Didysis debesylas

0
+0 -0


Grupė: Imuninei sistemai, Šlapimo ir lytinių organų sistemai, Virškinimo sistemai ir medžiagų apykaitai

Didysis debesylas (lotyniškai Inula helenium) – astrinių šeimai priklausantis, ilgai gyvuojantis, daugiametis, net iki metro ar pusantro metro užaugantis žolinis augalas (kai kurių šaltinių duomenimis, debesylas gali užaugti iki 2,5 metro). Jo šakniastiebis trumpas ir storas, išorėje rudas, o viduje – baltas. Debesylas turi kelis atsišakojusius, stačius, plaukeliais apaugusius stiebus. Pamatiniai prie žemės augantys lapai – dideli ir platūs, o ant stiebo augantys mažesni lapai – smulkiai ir nelygiai dantyti, su koteliais. Žiedai – geltoni, panašūs į saulėgrąžą (šiek tiek mažesni). Debesylo vaisius – keturbriaunis, pilkai rudas.

Didysis debesylas žydi vasarą, liepą–rugpjūtį. Vaisių sunokimo laikas – rugpjūčio–rugsėjo mėnesiai.

Lietuvoje debesylas natūraliai neauga, bet gali būti dirbtinai išaugintas darželiuose ar soduose. Tai gana retas augalas, kurį vaistams gaminti naudoja italai ir kinai. Debesylui augti reikalingas drėgnas dirvožemis, todėl paprastai augalas veisiasi miškuose, laukų pakraščiuose, upių pakrantėse.

Didžiojo debesylo veikliosios medžiagos: eteriniai aliejai, alanto rūgštis, inulinas, saponinai, gleivės, vitaminas C, vitaminas E, alkaloidai.

Didysis debesylas naudojamas liaudies medicinoje. Augalo sudėtyje esantys eteriniai aliejai suskystina bronchų sekretą ir palengvina atsikosėjimą. Debesylo sudėtyje esančios medžiagos alantolaktonas ir isoalantolaktonas naikina kirmėles, tinka tam tikroms odos ligoms gydyti.

Vis dėlto didįjį debesylą galima vartoti tik pasitarus su gydytoju ar vaistininku, nes augalas gali sukelti tokių šalutinių poveikių kaip: alerginės odos reakcijos, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje (pavojinga sergantiesiems cukriniu diabetu). Griežtai draudžiama vaistažolę vartoti sergantiesiems inkstų ligomis ir kepenų ciroze, nėščioms moterims.

Didysis debesylas. Vartojimas

Vaistams ruošti naudojamos debesylo šaknys ir šakniastiebiai. Jie nupjaunami, nuvalomi ir supjaustomi į maždaug 15-20 centimetrų gabaliukus. Augalas džiovinamas gerai vėdinamose patalpose, optimali džiovinimo temperatūra 35-40 laipsnių Celsijaus. Tinkamai išdžiovinti didieji debesylai turėtų būti nemalonaus, aitraus skonio, stipraus kvapo.

Iš debesylų galima gaminti nuovirą. Stikline šalto vandens reikėtų užpilti šaukštą susmulkintų džiovintų šakniastiebių, 30 min pavirti., 10 min. atvėsinti ir perkošti. Gerti po vieną šaukštą 3 kartus per dieną. Nuoviras tinkamas vartoti tik vieną dieną.

Skystis veidui prausti. Reikėtų išvirti porą šaukštų susmulkintų šaknų ketvirtadalyje litro vandens (virti 10 min.). Po valandos perkošti. Šis skystis tinkamas sudirgusiai odai valyti, taip pat plaukams skalauti.

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *