Dirvinis asiūklis

+5
+5 -0


Grupė: Širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai, Šlapimo ir lytinių organų sistemai

Dirvinis asiūklis (lotyniškai Equisetum arvense) – asiūklinių šeimai priklausantis, žolinis, sporinis, ilgai gyvuojantis augalas. Jo šakniastiebis ilgas, giliai įsišaknijęs po žeme. Iš jo kasmet ima augti stiebai. Stiebai gali būti dviejų rūšių: vaisingi ir nevaisingi. Pavasariniai stiebai vaisingi, sultingi, gelsvai rudos spalvos, turi dantytas makštis ir sporines varputes, užauga iki 20 centimetrų aukščio. Sporos subręsta kovo–balandžio mėnesiais, o vasarą vietoj vaisingų stiebų užauga nevaisingi. Jie dvigubai aukštesni už pavasarinius stiebus, žalios spalvos, išsišakoję, nariuoti, turintys daugiabriaunes šakeles.

Lietuvoje dirvinis asiūklis plačiai paplitęs ir gerai žinomas kaip piktžolė. Jis mėgsta drėgnas, priesmėlio dirvas, todėl gali būti aptinkamas miškuose, pievose, laukuose.

Veikliosios dirvinio asiūklio medžiagos: beta karotenas, kartumynai, vitaminas C, įvairios mineralinės druskos ( kalcio, silicio), alkaloidai (paliustrinas, nikotinas), tanidai, flavonoidai, saponinas, dervos, organinės rūgštys (oksalo, obuolių, akonito).

Gydomosiomis savybėmis pasižymintis dirvinis asiūklis plačiai naudojamas liaudies medicinoje: šlapimo pūslės ir šlapimo takų uždegiminiams procesams bei širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti. Veikliosios asiūklio medžiagos naudingos jungiamajam ir kauliniam audiniui, kraujagyslių sienelėms. Asiūklis taip pat skatina kraujo krešėjimą, sutraukia kraujagysles, todėl yra tinkamas hemorojinių mazgų, nosies, gimdos kraujavimams gydyti.

Dirvinio asiūklio naudojimo kontraindikacijos: nėštumas ir žindymas, tinimai, pasireiškiantys dėl širdies ar inkstų veiklos nepakankamumo. Asiūklių nepatariama vartoti be pertraukos ilgiau nei 6 savaites.

Dirvinis asiūklis. Vartojimas

Gydomiesiems preparatams ruošti naudojama asiūklio žolė – ant žemės auganti dalis. Asiūklis renkamas vasarą, iki galo užaugus vasariniams stiebams. Jis turi būti džiovinamas itin gerai vėdinamose patalpose arba specialiai tam skirtose džiovyklose. Optimali džiovinimo temperatūra 40-45 laipsniai Celsijaus. Tinkamai išdžiovinta žolė turi būti rūgštoko skonio, skleisti silpną kvapą. Sudžiovintas asiūklis tinkamas naudoti 4 metus.

Dirvinių asiūklių nuoviro gaminimas. Stikline verdančio vandens reikia užpilti 4 šaukštus džiovinto asiūklio, palaikyti pusvalandį, 10 min. palikti atvėsti ir perkošti. Paskui į nuovirą reikėtų įpilti dar vieną stiklinę virinto vandens. Tokį nuovirą reikia gerti po pusę stiklinės 3 kartus per dieną po valgio.

Taip pat galima vartoti šviežias asiūklio sultis. Jų reikėtų gerti po vieną šaukštą kelis kartus per dieną (sultys šalina iš organizmo skysčių perteklių, stabdo kraujavimą).

Asiūklio antpilo paruošimas. 4 šaukštelius susmulkintų džiovintų asiūklių užpilti dviem stiklinėmis vandens, palaikyti valandą ir perkošti. Gerti po ketvirtadalį stiklinės kelis kartus per dieną.

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *