Juodalksnis ir baltalksnis

+6
+6 -0


Grupė: Dermatologiniai susirgimai, Nuo traumų ir raumenų/sanarių skausmų, Širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai, Virškinimo sistemai ir medžiagų apykaitai

Juodalksnis ir baltalksnis (lotyniškai Alnus glutinosa ir Alnus incana) – tai beržinių šeimai priklausantys medžiai arba krūmai. Juodalksnis – aukštas, iki 35 metrų aukščio užaugantis medis su retomis šakomis. Jo žievė – tamsiai rudos spalvos (senesnių medžių būna sueižėjusi), jaunos medžio šakos – lygios, lipnokos ir rudos. Medžio lapai – tamsiai žalios spalvos, apvalios arba ovalios formos, jauni lapai – lipnūs kaip ir šakos. Augalo vaisiai – kankorėžiai. Jie subręsta spalio mėnesį. Juodalksnis žydi pavasario vidury, maždaug balandžio antroje pusėje.

Baltalksnis truputį mažesnis už juodalksnį. Jis gali užaugti iki 20 metrų aukščio. Jo žievė, skirtingai nei juodalksnio, lygi, pilkos spalvos ir blizgi. Augalo lapai – elipsės arba ovalo formos, smailėjantys, viršūnėje turintys įlinkimus, apatinėje pusėje nusėti plaukeliais. Vaisiai gali būti tiek moteriški, tiek vyriški. Jie subręsta tuo pačiu metu kaip ir juodalksnio – spalio mėnesį, o žydi šiek tiek ankščiau – kovą.

Šie medžiai dažni Lietuvoje, mėgsta drėgną ir derlingą dirvožemį, todėl gali būti aptinkami paupiuose, paežerėse.

Veikliosios juodalksnio ir baltalksnio kankorėžių medžiagos: rauginės medžiagos, vitaminai, alkaloidai, eteriniai aliejai, chlorogeno rūgštis, taninas, mineralinės medžiagos, galinė rūgštis.

Gydomosiomis savybėmis garsėjantis alksnis naudojamas liaudies medicinoje. Jis sutraukia kraujagysles, todėl tinkamas gydyti įvairaus pobūdžio kraujavimams (nosies, hemorojinių mazgų, gimdos), slopina viduriavimą, gydo virškinamojo trakto sutrikimus, skrandžio ir žarnyno ligas. Kadangi alksnio žievė skatina vėmimą, ja gali būti gydomi apsinuodijimai.

Juodalksnis ir baltalksnis. Vartojimas

Gydomiesiems preparatams gaminti naudojama medžio žievė, lapai ir kankorėžiai. Žievę geriausiai lupti prieš medžio žydėjimą, pavasarį. Tinkamiausias kankorėžių rinkimo metas – ruduo ir žiema (kai jie patamsėja). Žievę ir kankorėžius reikia džiovinti gerai vėdinamose patalpose, plačiai paskleidus. Optimali džiovinimo temperatūra 40-45 laipsniai Celsijaus.

Tinkamai sudžiovintas alksnis turi būti labai tamsios, beveik juodos spalvos, aitraus, burną traukiančio skonio, labai silpno kvapo.

Alksnių kankorėžių užpilo gaminimas. Stikline verdančio vandens reikėtų užpilti porą valgomųjų šaukštų smulkintų kankorėžių, pakaitinti 15 min., palaikyti dar 45 min., paskui nukošti. Pagamintą užpilą reikia išgerti per vieną dieną.

Alksnio lapų vonia mažina nuovargį, todėl joje galima mirkyti pavargusias, sustingusias kojas. Taip pat iš alksnio lapų galima gaminti košelę – sutrinti šviežius lapus ir palaikyti burnoje maždaug 10 min. Tokia košelė slopina uždegimo procesus burnoje.

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *