Krienai – šaknys

+4
+4 -0


Grupė: Dermatologiniai susirgimai, Kvėpavimo sistemai, Nuo skausmo, Širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai, Šlapimo ir lytinių organų sistemai, Virškinimo sistemai ir medžiagų apykaitai

Valgomasis krienas (lotyniškai armoracia rusticana) – tai bastutinių šeimai priklausantis, ilgai gyvuojantis, daugiametis žolinis augalas. Krienas gali užaugti iki 40–120 centimetrų, jo šakniastiebis storas (gali būti iki 5 centimetrų skersmens), šakotas ir plikas. Apatiniai lapai su ilgais koteliais, tamsiai žali, pailgos formos, dantytais krašteliais, viršutiniai lapai be kotelio, vientisi. Augalo žiedai balti ir susitelkę į kekes. Po žeme esanti krieno dalis (šaknis) – ilga, stora, mėsinga, o vaisius – elipsės formos ankštarėlė.

Augalas žydi gegužės–birželio mėnesiais. Lietuvoje krienas yra puikiai žinomas, auginamas soduose, darželiuose, sulaukėjęs gali būti randamas dykvietėse, laukuose, paupiuose, mėgsta drėgnas vietas.
Veikliosios valgomojo krieno dalys: fitoncidai, eteriniai aliejai, riebalai, mineralinės medžiagos (fosforas, manganas, kalis, arsenas, kalcis, kobaltas, magnis, fluoras, geležis), vitaminas C, angliavandeniai, celiuliozė, gliutamino ir arginino rūgštys, lizocimas, glikozidas sinigrinas, beazotinės medžiagos, asparaginas, alkaloidai.

Gydomosiomis savybėmis pasižymintis valgomasis krienas yra plačiai naudojamas liaudies medicinoje. Jo veikliosios medžiagos kovoja prieš kancerogenines medžiagas, gerina virškinamojo trakto veiklą, gydo gastritą, skatina apetitą. Krienuose esanti medžiaga lizocimas pasižymi antibakteriniu poveikiu. Vaistažolė efektyviai malšina skausmą, skatina šlapimo išsiskyrimą. Tinka kvėpavimo sistemos ligoms gydyti: kosėjant, sergant bronchitu, bronchine astma, taip pat gydo pūlines žaizdas ir kai kurias odos ligas, gerina kraujotaką.

Krienų vartojimo kontraindikacijos: nerekomenduojami sergantiems skydliaukės, kepenų ir inkstų ligomis bei turintiems padidėjusį skrandžio rūgštingumą. Taip pat krienai nerekomenduojami vaikams.

Krienai – šaknys. Vartojimas

Gydomiesiems preparatams gaminti renkamos krienų šaknys. Jas rauti reikia rudenį arba ankstyvą pavasarį, kai pradeda vysti lapai arba jau būna nuvytę. Surinktas šaknis būtina švariai nuplauti ir supjaustyti smulkiais gabalėliais. Labiausiai tinkamos vartoti yra šviežios valgomojo krieno šaknys. Jas galima laikyti vėsiuose rūsiuose, šaldytuvuose – taip jos ilgiau išlieka šviežios.

Kvėpavimo sistemos ligoms gydyti: sutarkuoti šviežią krieną ir sumaišyti su trimis šaukšteliais medaus. Tokį mišinį vartoti penkis kartus per dieną, po vieną šaukštelį.

Burnos gleivinės uždegimams gydyti: išspausti šviežių krienų sulčių ir praskiesti jas su vandeniu. Tokiu tirpalu skalauti burną. Veikia antibakteriškai.

Raumenų skausmams malšinti, odos kraujotakai gerinti: sutrinti šviežias valgomojo krieno šaknis į tyrelę, tyrelę užtepti ant lininio audinio ir uždėti ant odos. Kriene esančios aitriosios medžiagos įšildo odą, aktyvina kraujotaką, efektyviai malšina skausmą.

Krieno šaknų užpilas: stikline verdančio vandens užpilti šaukštą krienų šaknų, pakaitinti 5 minutes ir pusvalandį palikti pastovėti. Tokį užpilą reikėtų išgerti per dieną, mažais gurkšniais.

Krienų preparatus vartoti reikėtų pasitarus su gydytoju ar vaistininku, nes jie gali turėti šalutinių poveikių: sukelti gausų prakaitavimą, pykinimą ar vėmimą, gali nudegi dedant juos tiesiai ant odos.

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *