Miškinė dedešva

+3
+3 -0


Grupė: Dermatologiniai susirgimai, Kvėpavimo sistemai, Širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai, Virškinimo sistemai ir medžiagų apykaitai

Miškinė dedešva (lotyniškai Malva sylvestris) – tai dedešvinių šeimai priklausantis, dvejus metus gyvuojantis (tačiau gali būti vienmetis ir daugiau nei dvejus metus žaliuojantis), maždaug iki metro užaugantis žolinis augalas. Dedešvos stiebas gali būti įvairus: kylantis, vertikalus, gulsčias, besidriekiantis palei žemę. Stiebas – šakotas ir apaugęs smulkiais plaukeliais. Augalo lapai – kelių centimetrų ilgio, žali, širdies formos, smailėjančiomis viršūnėmis, turi dantytus kraštelius ir auga ant ilgo kotelio. Žiedai susitelkę tarp lapų ir gali būti už juos didesni. Turi penkis taurėlapius, o jų vainiklapiai yra iš 5 skilčių, violetiniai. Dedešvos vaisius – plokščias skeltavaisis, o sėklos mažytės ir tamsios.

Augalas žydi birželio–spalio mėnesiais. Lietuvoje miškinė dedešva nėra dažna, gali būti aptinkama dykvietėse, daržuose, šiukšlynuose, patvoriuose.

Veikliosios dedešvos medžiagos: vitaminas C, riebalai, cukrus, gleivės, eteriniai aliejai, organinės rūgštys, mineralinės medžiagos, karotinas, antocianinis glikozidas malvinas.

Gydomosiomis savybėmis pasižyminti miškinė dedešva yra naudojama liaudies medicinoje. Ji tinkama esant virškinimo sistemos sutrikimams (gleivėmis padengia žarnyno gleivinę ir apsaugo ją nuo dirginančių medžiagų poveikio), padeda sergant kvėpavimo takų ligomis (bronchitu (bronchų uždegimu), laringitu (gerklų uždegimu), palengvina atsikosėjimą). Dėl uždegimus slopinančio poveikio ir antibakterinių savybių tinka skalauti įvairioms žaizdoms, opoms, galima gydyti hemorojų.

Miškinės dedešvos preparatų nerekomenduojama vartoti esant sumažėjusiam skrandžio rūgštingumui.

Miškinė dedešva. Vartojimas

Gydomiesiems preparatams gaminti yra naudojami miškinės dedešvos žiedai bei lapai. Žiedus reikėtų skinti su visomis taurelėmis jų žydėjimo metu (birželio–rugpjūčio mėnesiais). Augalas turi būti džiovinamas gerai vėdinamoje, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje ir šildomoje vietoje (tam tinkamos specialios džiovyklės). Džiovinimo temperatūra neturėtų viršyti 50 laipsnių Celsijaus. Sudžiovintas dedešvas reikėtų laikyti gerai vėdinamoje patalpoje ir suvartoti per 2 metus nuo sudžiovinimo. Tinkamai sudžiovinti žiedai išlieka violetiniai. Iš 100 kilogramų šviežiai nuskintų žiedų galima gauti ~20 kilogramų sausos žaliavos.

Miškinių dedešvų užpilo ruošimas: puse stiklinės šalto vandens užpilti vieną šaukštelį džiovintų dedešvų ir palikti stovėti 8 valandas. Paskui pašildyti, tačiau ne iki virimo temperatūros.

Dedešvų arbatos ruošimas: stikline drungno vandens užpilti porą šaukštelių sudžiovintos žaliavos, palaikyti vieną dieną ir perkošti. Tokią arbatą galima gerti (padeda peršalus, kosėjant, esant užkimimui), arba ja skalauti burną (turi uždegimus slopinantį poveikį).

Dedešvų kompreso ruošimas: šaukštą džiovintų dedešvos žiedų ir lapų užpilti litru drungno vandens ir pavirti 10 minučių. Paskui nukošti, atvėsinti, tirpalu suvilgyti drobę ir ją palaikyti ant pažeistos odos 10 minučių.

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *