Grupė:
Dermatologiniai susirgimai, Kvėpavimo sistemai, Nervų sistemai, Virškinimo sistemai ir medžiagų apykaitai
Paprastoji juodagalvė (lotyniškai Prunella vulgaris) – tai notrelinių šeimai priklausantis, ilgai gyvuojantis, iki 50 centimetrų užaugti galintis žolinis augalas. Juodagalvės stiebas yra rausvas, vertikalus (tačiau gali būti šiek tiek išlinkęs), turi keturias išilgines briaunas. Augalo lapai žali, pliki (kartais gali būti apaugę smulkiais plaukeliais), lygiais arba smulkiai dantytais krašteliais, pailgos arba kiaušinį primenančios formos, su koteliais. Viršutiniai lapai apgaubia žiedyno pagrindą. Žiedai violetiniai arba balti, jų menturiai telkiasi į varpas. Žiedo taurelė turi dvi lūpas, iš kurių viršutinė tridantė, trumpais ir smailėjančiais danteliais. Augalo vainikėlis du kartus ilgesnis už taurelę. Juodagalvės vaisiai – trijų briaunų, kiaušinio pavidalo, poros milimetrų ilgio blizgūs riešutukai. Augalas žydi birželio–rugsėjo mėnesiais.
Paprastoji juodagalvė Lietuvoje yra labai dažna. Ji auga įvairiose vietose: laukuose, pievose, šlaituose, miškuose, pamiškėse, soduose, krūmuose.
Veikliosios juodagalvės medžiagos: rauginės medžiagos, vitaminai C, B, K, triterpenai, rūgštys (obuolių, vyno, ursolio, oleonolio), betulinas, alkaloidai, flavonoidai.
Gydomosiomis savybėmis pasižyminti paprastoji juodagalvė yra naudojama liaudies medicinoje. Augalas tinkamas kvėpavimo takų ligoms gydyti (anginai, kosuliui), virškinamojo trakto sutrikimams gydyti (skatina tulžies išskyrimą, stabdo viduriavimą, greitina medžiagų apykaitą). Juodagalvė efektyviai padeda nudegus odai, gydo žaizdas, puikiai tinka nemigai gydyti.
Paprastosios juodagalvės preparatų negalima vartoti asmenims, varginamiems vidurių užkietėjimo, turintiems sumažėjusį kraujo spaudimą, padidėjusį kraujo krešumą bei nėščioms moterims.
Lithuanian