Plačialapio gysločio lapai

+2
+3 -1


Grupė: Dermatologiniai susirgimai, Kvėpavimo sistemai, Širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai, Virškinimo sistemai ir medžiagų apykaitai

Plačialapis gyslotis (lot. Plantago major) – tai gyslotinių šeimai priklausantis, daugiametis žolinis augalas. Gyslotis turi plonytes, siūliškas ir kuokštines šaknis, iš kurių išauga platus ir trumpas šakniastiebis. Augalas stiebo neturi, jo lapai žali, pailgi (kiaušinio formos), platūs, lygiais krašteliais, paviršiuje turi lankines gyslas ir auga ant ilgų kotelių. Jie išsidėsto prie pat žemės, skrotele. Gysločio žiedstiebiai be lapų, užauga iki 40 centimetrų ilgio, jų viršūnėse išsidėsto varputės pavidalo žiedynas, kurį sudaro gelsvai žali žiedeliai. Augalo vaisius – 8 sėklas talpinanti dėžutė. Žydi gegužės–rugsėjo mėnesiais.

Gyslotis Lietuvoje yra gerai žinomas ir dažnas. Jis auga miškuose, grioviuose, pievose, daržuose, pakelėse.

Veikliosios plačialapio gysločio medžiagos:

– steroidiniai saponinai;
– flavonoidai;
– karčiosios medžiagos;
– organinės rūgštys (gintarų, citrinų, oksalo, obuolių);
– fermentai;
– mineralinės druskos (gausu kalio);
– glikozidas aukubinas;
– dervos;
– tanidai;
– alkaloidai;
– gleivės;
– polisacharidai;
– fitoncidai;
– C ir K vitaminai;
– beta karotinas.

Gydomosiomis savybėmis pasižymintis gyslotis yra plačiai naudojamas liaudies medicinoje. Jis turi antibakterinį, uždegimus slopinantį, kraujavimą stabdantį, spazmus malšinantį poveikį. Taip pat augalas naudojamas kraujavimui stabdyti, skrandžio sulčių išsiskyrimui skatinti, kai kurioms viršutinių kvėpavimo takų ligoms gydyti (bronchitui, kosuliui). Gyslotis mažina cholesterolio kiekį organizme, todėl tinkamas aterosklerozės gydymui ir profilaktikai. Augalas gydo ir odos ligas – spuogus, furunkulus, opas.

Plačialapio gysločio preparatų nerekomenduojama vartoti esant padidėjusiam skrandžio sulčių rūgštingumui.

Plačialapio gysločio lapai. Vartojimas

Gydomiesiems preparatams ruošti skinami augalo lapai jam žydint. Surinktus lapus plačiai ir plonu sluoksniu paskleisti ant popieriaus, džiovinti itin gerai vėdinamoje ir nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje patalpoje. Tinka ir speciali džiovyklė. Optimali džiovinimo temperatūra – 40–45 laipsniai Celsijaus. Lapus reikėtų dažnai vartyti, kad abi pusės būtų išdžiūvusios vienodai. Tinkamai sudžiovinti lapai yra žali, susisukę, kartoki ir skleidžia silpną kvapą.

Gysločių lapų nuoviro paruošimas: stikline verdančio vandens užpilti 10 gramų džiovintų smulkintų gysločio lapų, pusvalandį pakaitinti, atvėsinti ir perkošti. Likusius lapus nusunkti ir pripilti vandens iki pradinio tūrio. Tokį nuovirą vartoti kelis kartus per dieną, prieš valgį. Nelaikyti ilgiau nei 2–3 paras.

Gysločių sulčių gaminimas: nuplauti gysločio lapus, juos sumalti ir išspausti sultis. Į sultis įdėti medaus ir pavirti 20 minučių. Sultis laikyti vėsioje vietoje.

Gysločių ir kitų vaistažolių receptas kosuliui gydyti: reikės 25 gramų šalpusnio lapų, tiek pat gysločių, 20 gramų saldymedžio šaknų. Vieną valgomąjį šaukštą minėtų vaistažolių mišinio užpilti stikline verdančio vandens ir palikti 25 minutėms. Paskui perkošti. Vartoti 3 kartus per dieną, po pusę stiklinės prieš valgį.

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *