Sabalpalmių vaisiai

Sabalpalmė (lotyniškai Sabal) – tai arekinių šeimai priklausantys medeliai arba krūmai. Gentyje yra daug rūšių palmių, žinomiausios – mažosios sabalpalmės (S. Minor) ir palmetinės sabalpalmės (S. Palmetto), dar vadinamos gulsčiosiomis serenojomis. Gulsčiosios serenojos yra neaukštos (užauga iki 2–4 metrų), jų kamienas išsišakoja į daugybę smulkesnių šakų. Augalo lapai žali, sudėtiniai (sudaro vėduoklę, kiekvienas lapas yra pailgas ir nusmailėjantis), ilgi, ant ilgų lapkočių. Sabalpalmės žiedai yra balti, smulkučiai, išsidėstę ilgais žiedynais tarp lapų. Vaisius – tamsus kaulavaisis (juodai raudonas).

Lietuvoje gulsčiosios serenojos natūraliai neauga. Jos aptinkamos Šiaurės Amerikoje, mėgsta lengvą, gerai drenuojamą, šarmingą dirvožemį ir dalinį pavėsį.

Veikliosios sabalpalmės vaisių medžiagos: polisacharidai, eteriniai aliejai, taninai, steroidiniai saponinai, riebalų rūgštys, flavonoidai.

Gydomosiomis savybėmis pasižyminčios gulsčiosios serenojos yra naudojamos medicinoje. Jos ypač tinkamos vyrams, turintiems prostatos sutrikimų (kai dėl prostatos išvešėjimo atsiranda dažnas ir skausmingas noras šlapintis, naktinis šlapinimasis, silpna šlapimo srovė), varginamiems impotencijos ir lytinio potraukio sumažėjimo. Moterims sabalpalmės naudingos žindant (skatina pieno gamybą ir išsiskyrimą). Augalai tinkami ir virškinimo sistemos sutrikimams gydyti (skatina apetitą, gerina ir aktyvina virškinimo procesus), padeda organizmui atsistatyti po ligų.

Gulsčiosios serenojos preparatų nerekomenduojama vartoti moterims, geriančioms hormonines kontraceptines tabletes ir vyrams, vartojantiems prostatos ligas gydančius vaistus.