Šilinis viržis

0
+0 -0


Grupė: Kvėpavimo sistemai, Šlapimo ir lytinių organų sistemai, Virškinimo sistemai ir medžiagų apykaitai

Šilinis viržis (lotyniškai Calluna vulgaris) – tai erikinių šeimai priklausantis, ilgai gyvuojantis, iki 100 centimetrų užaugti galintis visžalis žolinis augalas. Viržis turi vertikalų ir gausiai šakotą stiebą. Augalo lapai žali, kelių milimetrų ilgio, linijiški, siauri, pliki arba apaugę smulkiais plaukeliais, turi yliškai ausytus pamatus. Viržio žiedai švelniai rožiniai arba alyviniai, nedidukai, trumpais koteliais, ant pamato turi keturis pažiedlapius ir telkiasi į vienpuses kekes. Žiedo vainikėlis yra trumpesnis nei taurelė, panašios spalvos arba baltas. Viržio vaisius – poros milimetrų ilgio, plaukeliais apaugusi, smulkias rudas sėklas talpinanti dėžutė. Augalas žydi rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais.

Šilinis viržis yra paplitęs visoje Lietuvoje ir dažnas, mėgsta sausą dirvožemį, todėl gali būti aptinkamas sausose pievose, durpynuose, kopose, pamiškėse, aukštapelkėse, sudaro didelius sąžalynus.

Šilinio viržio veikliosios medžiagos: flavoniniai glikozidai (ericinas, kvercetinas, miricitrinas, kvercitrinas), mineralinės medžiagos, rauginės medžiagos, alkaloidas erikodinas, fenolglikozidas arbutinas, saponinai, metilarbutinas, citrinų ir fulamarinė rūgštys.

Gydomosiomis savybėmis pasižymintis šilinis viržis yra naudojamas liaudies medicinoje. Jis padeda sergant inkstų, šlapimo pūslės ir šlapimo takų ligomis (veikia baktericidiškai, todėl gydo uždegimus), kvėpavimo sistemos ligomis (gydo peršalimą, lengvina atsikosėjimą). Augalas skatina prakaito išsiskyrimą, gydo kepenų ligas, efektyviai stabdo kraujavimus, stiprina imuninę sistemą. Išoriškai vartojamas viržis malšina uždegimus (reumatą, artritą), gydo votis, nušalusią ir nudegusią odą.

Šilinio viržio preparatų nerekomenduojama vartoti asmenims, turintiems padidėjusį kraujo krešumą, sergantiems lėtiniu viduriavimu.

Šilinis viržis. Vartojimas

Gydomiesiems preparatams ruošti renkama ant žemės auganti viržio dalis – žolė. Ją reikėtų skinti žydėjimo metu, džiovinti plačiai paskleidus, gerai vėdinamoje, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje patalpoje. Tinkamai sudžiovinta žolė būna violetinė, nemalonaus, kartaus skonio, skleidžia malonų kvapą.

Receptas karščiavimui mažinti. Reikės: čiobrelio žolės ir šilinio viržio žolės. Dviem stiklinėmis vandens užpilti porą šaukštų vaistažolių mišinio, pavirti kelias minutes, nukošti. Gerti kelis kartus per dieną, po pusę stiklinės. Galima paskaninti medumi.

Receptas inkstų ir šlapimo takų ligoms gydyti: dviem stiklinėmis vandens užpilti valgomąjį šaukštą džiovintos viržio žolės, palaikyti porą valandų ir nukošti. Vartoti kas tris valandas, po pusę stiklinės.

Vaistažolių receptas sergantiesiems reumatu: reikės 20 gramų beržo pumpurų, 10 gramų vaistinės veronikos, 30 gramų šilinio viržio žolės, 20 gramų blindės žievės. Vaistažoles gerai sumaišyti ir užpilti pusantros stiklinės verdančio vandens. Palaikius pusvalandį perkošti. Vartoti 3 kartus per dieną, po pusę stiklinės.

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *