Grupė:
Dermatologiniai susirgimai, Kvėpavimo sistemai, Šlapimo ir lytinių organų sistemai, Virškinimo sistemai ir medžiagų apykaitai
Šliaužiančioji tramažolė (lotyniškai Glechoma hederacea) – tai notrelinių šeimai priklausantis, daugiametis, iki 60 centimetrų užaugti galintis žolinis augalas. Tramažolė turi gulsčią, pliką arba smulkiais plaukeliais apaugusį stiebą su briaunomis. Augalo lapai žali, širdies arba inksto formos, turi ilgus kotelius. Žiedai raudoni, trumpais koteliais, telkiasi po 2–4 į žiedynus tarp lapų. Žiedų vainikėlis kelis kartus ilgesnis už taurelę, jį sudaro 5 lapeliai, kurie apačioje suaugą į vamzdelį. Šliaužiančioji tramažolė turi vieną piestelę ir keturis kuokelius, jos vaisius – 3 rusvi riešutukai. Žydi balandžio–birželio mėnesiais, tačiau kartais gali ir kiek vėliau.
Augalas yra paplitęs visoje Lietuvoje ir labai dažnas. Mėgsta vidutiniškai drėgną dirvą, todėl gali būti aptinkamas paežerėse, paupiuose, pamiškėse, drėgnose pievose, panamėse, patvoriuose, bergždynuose.
Veikliosios šliaužiančios tramažolės medžiagos: vitaminas C, cholinas, karčiosios medžiagos, dažomosios medžiagos, vyno ir acto rūgštys, mineralinės medžiagos, rauginės medžiagos, glechominas, cholinas, eteriniai aliejai, cukrus, askorbo rūgštis.
Gydomosiomis savybėmis pasižyminti šliaužiančioji tramažolė yra naudojama liaudies medicinoje. Ji tinkama gydyti įvairioms kvėpavimo sistemos ligoms (peršalimams, plaučių uždegimui, bronchų uždegimui, bronchinei astmai, užkimimui, anginai, laringitui), virškinimo sistemos sutrikimams (didina apetitą, aktyvina virškinimo procesus). Augalas padeda sergant kepenų ir šlapimo pūslės ligomis. Vartojama išoriškai tramažolė gydo žaizdas (spuogus, furunkulus, votis).
Nereikėtų perdozuoti šliaužiančiosios tramažolės preparatų, nes per didelės dozės gali sukelti širdies ritmo sutrikimų ir gausų prakaitavimą.
Lithuanian