Vaistinė melisa

0
+0 -0


Grupė: Dermatologiniai susirgimai, Kvėpavimo sistemai, Nervų sistemai, Nuo skausmo, Širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai, Virškinimo sistemai ir medžiagų apykaitai

Vaistinė melisa (lotyniškai Melissa officinalis) – tai notrelinių šeimai priklausantis, daugiametis, iki 80 centimetrų užaugti galintis žolinis augalas. Melisa turi gelsvos spalvos šaknis ir išsišakojusį šakniastiebį, iš kurio išauga vertikalios padėties, turintis briaunas, šakelėmis ir plaukeliais apaugęs stiebas. Augalo lapai žali, taip pat apaugę smulkiais plaukeliais, kiaušinio formos su nusmailėjančia viršūne, dantytais krašteliais iš šiek tiek užlinkę. Sutrynus lapą tarp pirštų pasklinda malonus citrinos kvapas. Melisos žiedai – pilkšvi arba balti, telkiasi tarp lapų. Vaisiai – tamsios spalvos riešutukai. Augalas žydi vasarą, liepos–rugpjūčio mėnesiais, o sėklos subręsta rugsėjį.

Natūraliai Lietuvoje vaistinės melisos neauga, tačiau gali būti auginamos soduose ir daržuose, jos mėgsta drėgną dirvožemį ir saulėtas vietas.

Veikliosios vaistinės melisos medžiagos: vitaminas C, organinės rūgštys (ursolo, kavos), karčiosios medžiagos, eterinis aliejus (susideda iš geraniolio, citralio, linalolio), rauginės medžiagos, saponinai, mineralinės medžiagos, gleivės, riebalai, taninai, askorbo rūgštis.

Gydomųjų savybių turinčios vaistinės melisos yra naudojamos liaudies medicinoje. Jos veikia centrinę nervų sistemą (veikia raminančiai, gydo nemigą, slopina susijaudinimą, malšina galvos skausmus), tinka turint virškinamojo trakto sutrikimų (atpalaiduoja skausmingus spazmus, slopina pykinimą ir vėmimą, gerina virškinimą, skatina tulžies išsiskyrimą į plonąjį žarnyną), širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų (augalas stiprina širdies raumenį, plečia kraujagysles, gydo arterinę hipertenziją), kvėpavimo sistemos sutrikimų (padeda peršalus, sergant gripu). Išoriškai vartojamos melisos gydo žaizdas, skatina odos regeneracinius procesus.

Vaistinė melisa. Vartojimas

Gydomiesiems preparatams ruošti yra renkama ant žemės auganti dalis – žolė, iki jai pradedant žydėti. Džiovinti plačiai paskleidus, gerai vėdinamoje, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje patalpoje arba specialioje džiovyklėje, tačiau temperatūra neturėtų viršyti 35 laipsnių Celsijaus. Tinkamai sudžiovintos melisos išlaiko savo spalvą, būna nemalonaus, kartaus skonio, skleidžia malonų citrinų aromatą. Laikoma nuo drėgmės apsaugotoje patalpoje ir popieriniuose maišuose, melisa tinkama vartoti 1 metus.

Vaistinės melisos užpilo paruošimas: stikline verdančio vandens užpilti 10 gramų džiovintos smulkintos melisos žolės, sandariai uždengti ir palaikyti pusvalandį, kad pritrauktų. Perkošti. Vartoti porą kartų per dieną, po pusę stiklinės, prieš valgį.

Melisos ir kitų vaistažolių receptas esant virškinamojo trakto sutrikimams: reikės: dviejų dalių džiovintos melisos žolės, 4 dalių džiovintų medetkos žiedų ir trijų dalių džiovintų ramunėlių žiedų. Stikline verdančio vandens užpilti vieną desertinį šaukštelį minėtų vaistažolių ir palaukti, kol pravės.

Melisos ir kitų vaistažolių receptas kamuojamiems nemigos: reikės: trijų dalių apynių spurgų, dviejų dalių džiovintos melisos žolės, dviejų dalių džiovintų valerijonų šakniastiebių. Stikline verdančio vandens užpilti vieną arbatinį šaukštelį minėtų vaistažolių mišinio ir palaukti, kol pravės. Rekomenduojama gerti prieš einant miegoti.

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *