Seborėjinis dermatitas

Kūdikiams seborėjinis dermatitas pasireiškia kaip sutrūkinėjęs odos paraudimas, kuris dažniausiai diskomforto nesukelia ir neniežti.

Paaugliams ir suaugusiesiems asmenims seborėja dažniausiai pažeidžia galvos odą, pasireiškia kaip pleiskanojančios išplitusios paraudusios dėmelės.

Kitos neretai paveikiamos vietos:  

- akių vokai;
- antakiai;
- pakaušis;
- nosis;
- ausies kaušelis;
- krūtinė;
- pažastys;
- kirkšnys;
- oda po krūtimis (moterims);
- oda tarp sėdmenų.

Kai kuriems pasireiškia niežėjimas ar deginimo pojūtis išbertose vietose, tačiau kiti gali nejausti jokio diskomforto. 

Naujagimiams seborėjinis dermatitas stipriausiai pasireiškia pirmaisiais gyvenimo metais. Liga dažniausiai pranyksta savaime vaikui augant, tačiau gali vėl atsirasti paauglystėje.

Paaugliams ir suaugusiesiems seborėja būna lėtinės eigos ir trunka daugelį metų.

Lengvoms ligos formoms būdingas galvos odos pleiskanojimas, kuris gali niežtėti. Ligai progresuojant atsiranda bėrimas (apvalios ar ovalios, paraudusios, pleiskanojančios trūkinėjančios dėmelės, kelių centimetrų skersmens).

Sunkiais ligos atvejais bėrimas pažeidžia didelę odos dalį, padidėja antrinių bakterinių infekcijų rizika. Plaukai linkę plonėti, tampa labai silpni, todėl ligos negydant gali prasidėti plikimas. 

Gydytojai dažnai nustato seborėjinį dermatitą remdamiesi išsamia ligos istorija ir fizinio ištyrimo duomenimis.

Pirmiausia gydytojas paklausia apie simptomus, vartojamus vaistus, gretutines ligas, žalingus įpročius. Paskui apžiūrima paciento oda, kurioje stebimi pažeidimai. Jeigu ligos diagnozė vis dar neaiški, galima atlikti odos biopsiją (nugramdomos odos ląstelės, kurios siunčiamos mikroskopiniam ištyrimui). 

Labai svarbu seborėją skirti nuo kitų odos ligų:

- žvynelinės (paraudusi, pasidengusi žvynelius primenančiomis plokštelėmis oda);
- atopinio dermatito (odos reakcijos sukelia stiprų niežulį);
- grybelinės infekcijos. 

Seborėjinis dermatitas neretai pereina į lėtinę formą ir šios progresijos sustabdyti neįmanoma, tačiau galima numalšinti ligos simptomus. Tinkamiausias gydymo būdas priklauso nuo jūsų odos tipo, pažeistų vietų ir būklės sunkumo.

Kremai, losjonai ir medicininiai šampūnai yra pagrindinės gydymo priemonės. Taip pat galima taikyti priešgrybelinę terapiją vaistais, vartoti steroidus (jie slopina simptomus ir mažina uždegimą). Galima naudoti kremus, kuriuose esančios medžiagos slopina apsauginės organizmo sistemos aktyvumą.

Labai svarbu tinkamai laikytis paskirto gydymo režimo.

Seborėjinio dermatito išvengti sunku, nes nežinomos ligą sukeliančios priežastys. Tačiau kartą išgydžius ligą, reikia stengtis išvengti jos pasikartojimo.

Galvos odos apsaugai patariama naudoti priešgrybelinius šampūnus. Norint apsaugoti kūno odą, patartina kasdien prausti odą muilu (tai apsaugos nuo odos riebėjimo).

Reikėtų trinkti galvą ne karštu, bet šiltu vandeniu.

Svarbu sveikai maitintis, vartoti pakankamai vitaminų, vengti riebaus, aštraus ir konservuoto maisto, mažinti riebių maisto produktų vartojimą.