Apie ką įspėja pleiskanos?

Gruodžio 12, 2013 | Agnė Šemetaitė
+27
+32 -5
1

Su pleiskanomis susiduriame beveik kiekvienas, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ar rasės. Pleiskanos asocijuojasi su higienos trūkumu, todėl net būdamos nepavojingos, jos itin nemalonios. Šiandien vis labiau rūpinamės savo išvaizda ir norėdami atrodyti nepriekaištingai stengiamės jas kuo greičiau išnaikinti. Ieškome patarimų kaip atsikratyti pleiskanų spaudoje, internete, klausinėjame pažįstamų. Dažnai net pasiklystame patarimų gausoje. Vienas kovą su pleiskanomis laimi iškart, vos pabandęs reklamuojamą šampūną nuo pleiskanų, o kitas gali mėnesiais ar net metais nesėkmingai kovoti išbandydamas visas rekomenduojamas priemones.

„Norint atsikratyti pleiskanų, svarbiausia pašalinti jų atsiradimo priežastis, o ne tik kovoti su pasekmėmis.“ Ką vadiname pleiskanomis?

Pirmiausiai reikia suprasti, kas yra tos baltos dulkelės pabirusios nuo galvos. Pleiskanos nėra tik plaukų problema. Svarbiausia yra galvos oda ir jos ląstelės, kurios auga bei žūna per greit. Įprastai oda atsinaujina maždaug per mėnesį, palaipsniui ir nepastebimai. Dėl įvairių priežasčių, kelis kartus pagreitėjus šiam procesui, negyvos odos ląstelės pradeda atsiskirti nuo odos paviršiaus stambiomis grupėmis. Jas ir vadiname pleiskanomis. Dažniausiai susiduriama su pleiskanomis galvoje, tačiau jų gali būti antakių, ausų, barzdos srityje ar net plaukuotoje krūtinės dalyje.

Svarbiausia – nustatyti pleiskanų atsiradimo priežastį

Pleiskanos yra tik simptomas, kurį sukelti gali daugybė priežasčių. Per televiziją, radiją ar spaudoje, reklamuojant šampūnus nuo pleiskanų, apie jas beveik neužsimenama. Dažnai ir patys net nesusimąstome dėl ko atsiranda pleiskanos. Tokiu atveju priemonės nuo pleiskanų pasirenkamos atsitiktinai ir dažniausiai neteisingai. Norint atsikratyti pleiskanų, svarbiausia pašalinti jų atsiradimo priežastis, o ne tik kovoti su pasekmėmis.

Pagrindinės pleiskanų atsiradimo priežastys

Pleiskanos gali rastis dėl odos ligosSausa galvos oda. Tai dažniausia ir lengviausiai pagydoma pleiskanų atsiradimo priežastis. Išsausėjusi oda labiausiai vargina šaltu, sausu žiemos oru, prasidėjus šildymo sezonui. Tokios pleiskanos yra smulkios, neriebios.

Dermatitai. Tai odos ligos, kurių vienas iš požymių – pleiskanos. Seborėjinis dermatitas – tai uždegiminė odos liga, pažeidžianti gausiai riebalinių liaukų turinčias odos sritis. Jis dominuoja tarp ligų, sukeliančių pleiskanų atsiradimą. Seborėjiniam dermatitui būdingas ypač gausus odos pleiskanojimas. Manoma, kad jis išsivysto dėl padidėjusio riebalinių liaukų aktyvumo. Riebalų perteklių skaido plaukų folikuluose gyvenantis grybelis Pityrosporum ovale. Skylant riebalams, susidaro riebalų rūgštys, kurios dirgina ir pažeidžia odą, gali sukelti nestiprų niežėjimą. Pažeidimo vietose suintensyvėjus odos ląstelių augimui ir kaitai, atsiranda pleiskanos.

Kūdikiams būdingos plonos, gelsvai rusvos, pilkos spalvų tvirtai prikibusios riebios pleiskanos. Oda po jomis nepakitusi ar nedaug paraudusi. Suaugusiems būdingas išplitęs pleiskanojimas smulkiomis, balkšvomis ir riebiomis pleiskanomis.

Sergančiajam atopiniu dermatitu pažeidimų gali atsirasti ne tik tipinėse vietose, bet ir ant galvos odos. Išskirtinis šios ligos požymis yra itin stiprus niežėjimas. Kontaktinio dermatito pažeista oda taip pat gali pleiskanoti. Šis dermatitas gali atsirasti pavartojus bet kurią plaukų priežiūros priemonę, kurios sudėtyje odą dirginančių medžiagų ar medžiagų, kurioms žmogus alergiškas.

Žvynelinė taip pat gali būti pleiskanų atsiradimo priežastis. Jos pažeistai odai būdingos įvairios formos ir dydžio rausvos spalvos, aiškių ribų plokštelės, padengtos baltomis pleiskanėlėmis. Sergant žvyneline, odos ląstelės itin greitai dauginasi, tačiau nesugeba pasišalinti ir kaupiasi odos paviršiuje, taip suformuodamos vadinamus žvynus. Ši liga dažniausiai pažeidžia kitas kūno vietas (kelius, alkūnes, liemenį), tačiau pasitaiko ir galvos žvynelinė.

Stresas. Organizmui esant stresinėje būsenoje, išsiskiria didesnis kortizolio, kitaip dar vadinamo streso hormono, kiekis. Šis hormonas skatina riebalų liaukų veiklą ir yra susijęs su riebios odos bei pleiskanų atsiradimu.

Kas yra stresas ir kaip jį suvaldyti?

„Pagrindinė įvairių technikų idėja ta, kad nesvarbu, su kokia situacija ar emocija susidurtume, ‒ viskas priklauso nuo mūsų požiūrio. Į tą pačią situaciją ar emociją galima reaguoti ramiai…“

Visą straipsnį skaitykite čia:
Kas yra stresas ir kaip jį suvaldyti? »

 

Per retas galvos plovimas. Nepakankamai dažnai ar nereguliariai plaunant galvą, odos paviršiuje esantys riebalai ir negyvos ląstelės pradeda kauptis ir taip suformuoja pleiskanas.

Nepakankamas plaukų šukavimas. Šukavimas padeda pasišalinti žuvusioms ląstelėms ir odai atsinaujinti, todėl retai šukuojantys plaukus dažniau turi pleiskanų.

Nesubalansuota mityba. Organizmui trūkstant tokių medžiagų kaip cinkas ar B grupės vitaminai, yra didesnė tikimybė pleiskanoms atsirasti.

Kova su pleiskanomis

Nors pleiskanos neužkrečiamos ir nesukelia rimtesnių sveikatos negalavimų apart nestipraus niežulio, dauguma neįsivaizduoja gyvenimo su jomis. Gera žinia ta, kad pleiskanos dažniausiai išgydomos ar bent jau kontroliuojamos. Žinant pleiskanų galvoje atsiradimo priežastį, daug lengviau su jomis kovoti. Lengvais atvejais, jei jų atsiradimo priežastis yra išsausėjusi galvos oda ar patirtas stresas, pakanka naudoti šampūną nuo pleiskanų ir tinkamai plauti galvą. Sunkesniais atvejais reikėtų kreiptis į gydytoją, kuris nustatys pleiskanų atsiradimo priežastį ir paskirs gydymą.

Taip pat skaitykite:
Atopinio dermatito gydymas: kaip kovoti su varginančiais simptomais? »
Stresas darbe – pabaisa, žudanti nervų ląsteles »
Žvynelinė. Odos ligos simptomai ir gydymas »

+27
+32 -5
1
  • Pleiskanos
  • Atopinis dermatitas
  • Kaip atsikratyti pleiskanų
  • Šampūnas nuo pleiskanų
  • Dermatitas

Susiję straipsniai

Komentuoti: Andrius Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *