Kaip išlaikyti namus tvarkingus ir apsaugoti nuo bakterijų?
Įdedate daug pastangų, kad jūsų namai būtų gražus ir jaukus prieglobstis? Tačiau net itin švariuose namuose gali atsirasti nepageidaujamų bakterijų. Arizonos universiteto aplinkos mikrobiologė daktarė Kelly A. Reynolds teigia, kad didesnė tikimybė užsikrėsti bakterijomis gresia savo namuose negu iš kitų šaltinių.
Nesijaudinkite, išsiaiškinome apie šias bakterijas ir radome būdų jų atsikratyti. Štai 10 specialistų nurodytų namų vietų (pradedant tomis, kuriose yra daugiausia bakterijų, ir baigiant tomis, kuriose jų mažiausia) ir paprasti būdai, kaip išlaikyti namus švarius, o save –sveikus.
1. Virtuvės kriauklė, stalviršis ir kempinės
Virtuvėje yra daugybė vietų, kuriose gali veistis bakterijos, įskaitant kriauklės kanalizacijos vamzdį (įprastai jame būna daugiau negu 500 tūkst. bakterijų 250 cm2), stalviršį (ant jo kaupiasi maisto likučiai ir mėsos sultys) ir kempines, šluostes, šepečius ir rankšluosčius, kuriais valote (juose susikaupia apie 70 % bakterijų, pvz., E. coli, kurios sukelia daugelį šlapimo takų infekcijų). Tačiau kiekvieną virtuvės vietą, kurioje kaupiasi bakterijos, galima gana lengvai išvalyti.
Paprastas būdas pašalinti bakterijas: nuplovę ar pagaminę maistą, išvalykite kriauklę, spinteles ir čiaupą muilu ir vandeniu arba antibakteriniu valikliu (vanduo bakterijas nuplauna, o valiklis su balikliu jas sunaikina). Po to greičiausiai knietės pasilikti priemonę, kuria valėte (drėgną šluostę ar kempinę), kitai dienai, tačiau Pietų Karolinos medicinos universiteto mikrobiologijos ir imunologijos fakulteto profesorius ir pirmininko pavaduotojas mokslų daktaras Michaelas G. Schmidtas įspėja, kad taip galite sukurti terpę bakterijoms daugintis. Kad taip nenutiktų, dezinfekuokite kempinę ar šepetį indaplovėje, o šluostes išskalbkite skalbyklėje. Norėdami patikimai dezinfekuoti kriauklę ir kanalizacijos vamzdžius, du kartus per savaitę išvalykite juos mišiniu iš arbatinio šaukštelio baliklio ir 250 ml vandens: iššveiskite kriauklę ir nuleiskite vandenį.
|
Žinoma, kad net 10 % visos populiacijos gali būti alergiška naminiams gyvūnams. Tiek Lietuvoje, tiek ir kitose pasaulio šalyse populiariausi naminiai gyvūnai – katės ir šunys. Šie augintiniai sukelia net 40 % visų naminių gyvūnų sukeliamų alerginių reakcijų. Maža to, šis alergijos tipas yra persmelktas daugybe mitų, todėl nusprendėme sugriauti bent 5 pagrindinius mitus apie alergiją naminiams gyvūnams. Plačiau: 5 mitai apie alergiją naminiams gyvūnams |
2. Pjaustymo lentelės
Prieš pradėdami pjaustyti, įsitikinkite, kad 100 % apsisaugojote nuo maisto infekcijų. JAV mokslo ir visuomenės interesų centro duomenimis, patogenas, kurio gali būti žalialapėse daržovėse, bulvėse ir uogose (trijuose iš 10 pavojingiausių maisto produktų, nustatytų JAV maisto ir vaistų administracijos – FDA), nuo 1990 m. sukėlė 20 tūkst. susirgimų.
Žinoma, jeigu prieš valgydami nuplausite maistą, dalį bakterijų pašalinsite, o mėsą kepdami pavojingas bakterijas (pvz., salmoneles) sunaikinsite. Taip pat tikriausiai žinote, kad patartina mėsą ir daržoves pjaustyti ant skirtingų lentelių. Vis dėlto, kaip teigia „Safe Tables Our Priority“, pelno nesiekiančios maisto saugos organizacijos, vykdomoji direktorė Donna Rosenbaum, beveik 25 % su maistu susijusių ligų kyla dėl klaidų, kurias padarote virtuvėje, pavyzdžiui, kai naudojate bakterijomis užkrėstas pjaustymo lenteles.
Paprastas būdas pašalinti bakterijas: po to, kai gerai nuplausite vaisius ir daržoves, pasikliaukite savo pojūčiais. M. G. Schmidto teigimu, mes negalime matyti bakterijų, bet kartais galime jas užuosti ar pajusti. Jeigu maistas įtartinai atrodo ar turi negerą kvapą, jį išmeskite. Taip pat patariama naudoti stiklinę arba plastikinę pjaustymo lentelę – jos atspariausios bakterijoms.
"Nemalonus faktas: kiekvienuose apatiniuose slypi dešimtadalis gramo išmatų, o skalbiant ne visos jos pašalinamos."Baigę naudoti pjaustymo lentelę nuplaukite karštu vandeniu ir apipurkškite mišiniu iš vieno arbatinio šaukštelio baliklio ir pusės litro vandens (šį mišinį laikykite aiškiai paženklintame purškimo butelyje). Kaip pataria L. Dellutri, tada reikia dar kartą perskalauti lentelę karštu vandeniu arba į indaplovę. Jūsų pjaustymo lentelė subraižyta? Pakeiskite ją. Bakterijos gali slėptis peilio paliktuose rėžiuose.
3. Drėgni skalbiniai
Nemalonus faktas: kiekvienuose apatiniuose slypi dešimtadalis gramo išmatų, o skalbiant ne visos jos pašalinamos. Kaip teigia Arizonos universiteto aplinkos mikrobiologijos profesorius mokslų daktaras Charlesas Gerba, tai reiškia, kad kiekvieną kartą, kai apatinius perkeliate iš skalbyklės į džiovyklę, ant jūsų rankų gali patekti E. coli bakterijų. Dėl vienų suteptų apatinių pavojingų bakterijų gali patekti ant visų skalbinių.
Paprastas būdas pašalinti bakterijas: apie 65 ºC – temperatūra, kurioje turėtumėte skalbti ir džiovinti skalbinius. Kelly A. Reynolds tvirtinimu, dauguma organizmų džiovinant drabužius žūva. Apatinius skalbkite atskirai, o baltus drabužius – su balikliu, nes jis sunaikina 99,99 % infekcijų sukėlėjų.
Kuo greičiau perkelkite skalbinius iš skalbyklės į džiovyklę, kad bakterijos nespėtų pasidauginti, džiovinkite skalbinius mažiausiai 45 min. (arba kol visiškai išdžius). Tada nusiplaukite rankas ir skalbyklėje įjunkite plovimo balikliu ciklą, kad pašalintumėte užsilikusias bakterijas.
4. Dantų šepetėlis
M. G. Schmidto teigimu, žmogaus burnoje yra apie 100 mln. seilių bakterijų. Šios bakterijos minta tuo pačiu maistu kaip ir jūs, o kai valotės dantis, maisto likučiai ir bakterijos prilimpa prie dantų šepetėlio. Liūdnos pasekmės: ant dantų šepetėlio ima daugintis bakterijos.
Paprastas būdas pašalinti bakterijas: Kornelio universiteto klinikinės medicinos docentė, draudimo bendrovės „Cinergy Health“ medicinos direktorė medicinos daktarė Margaret Lewin pataria išsivalius dantis nuskalauti dantų šepetėlį karštu vandeniu ir įdėti į stiklinę, kad išdžiūtų. Nepadėkite dantų šepetėlio ant spintelės, nes ant jo gali kauptis kitos vonios kambaryje esančios bakterijos, ir nelaikykite kelioniniame dėkle – dėl drėgmės jame gali veistis bakterijos. Kartkartėmis taip pat galite išplauti dantų šepetėlį indaplovėje.
5. Vonia ir dušas
Kiekvieną kartą, kai maudotės vonioje ar duše, nuo savo kūno pašalinate bakterijas ir virusus. Tai – puiki žinia. Tačiau ne visi pavojingi organizmai patogiai nusileidžia į kanalizaciją ar žūva ant porceliano. Jeigu paviršiai lieka drėgni, bakterijos toliau dauginasi.
Viena iš Bostono higienos ir namų sveikatos visuomenės centro, esančio Simmonso koledže, direktorių mokslininkė daktarė Elizabeth Scott atliko tyrimą ir išsiaiškino, kad stafilokokų, dėl kurių kyla daugybė odos infekcijų, buvo aptikta 26 % tirtų vonių ir tik 6 % šiukšlių konteinerių.
Paprastas būdas pašalinti bakterijas: vieną kartą per savaitę naudokite dezinfekcinę priemonę vonios grindims, voniai ir dušui išvalyti, gerai nuskalaukite ir nusausinkite paviršių rankšluosčiu. Jei norite, kad dušas kasdien būtų sausas, naudokite valytuvą, kas savaitę jį irgi dezinfekuokite.
Lithuanian