Kiekvienas žmogus pasižymi individualiais bruožais, nuo kurių priklauso skirtinga reakcija į aplinką. Asmenybė psichologijoje suprantama kaip ilgalaikė ir pastovi poreikių, emocijų, tarpasmeninių santykių nuostatų visuma. Idealių asmenybių nėra, bet kai kurie žmonės iš kitų išsiskiria itin sunkiu prisitaikymu prie aplinkos. Dėl to kenčia ne tik jie patys, bet ir aplinkiniai. Plačiau apie skirtingus asmenybės sutrikimus ‒ psichiatrė-psichoterapeutė Zita Alseikienė.
„... kol asmenybė dar galutinai nesusiformavusi (manoma, kad ji galutinai susiformuoja 17–18 metais), asmeninės savybės dar gali keistis.“ Sąvoka „asmenybė“ ‒ kur kas platesnė nei temperamentas ar charakteris. Temperamentas suprantamas kaip įgimti žmogaus nervų sistemos ypatumai, nuo kurių priklauso aktyvumas, darbingumas, bendravimo būdas ir kuris pasireiškia dar ankstyvoje vaikystėje. Charakteris suprantamas kaip žmogaus bruožai, kurie susiformuoja gyvenimo eigoje ir pamažu keičiasi veikiami aplinkos.
Asmenybės formavimasis iš dalies priklauso nuo genetinių ir biologinių veiksnių, bet labiausiai – nuo socialinių veiksnių, ypač nuo bendravimo su tėvais ir juos atstojančiais žmonėmis ankstyvoje vaikystėje. Augant vaikui išsivysto savybės, kurios labiausiai padeda adaptuotis tuo metu gyvenamose sąlygose ir tarpasmeniniuose santykiuose. Vaikystėje ir paauglystėje, kol asmenybė dar galutinai nesusiformavusi (manoma, kad ji galutinai susiformuoja 17–18 metais), asmeninės savybės dar
gali keistis. Matyt, ne veltui sakoma: „Lenk medį, kol jaunas.“
Asmenybės sutrikimai ‒ kas tai?
Nėra idealios asmenybės, nes bruožai, puikiai atsiskleidžiantys vienokiose situacijose, gali sukelti dezadaptaciją kitose. Vis dėlto kai kurie žmonės ryškiai skiriasi nuo kitų: jie sunkiai adaptuojasi esant bet kokioms sąlygoms, jaučiasi nesmagiai, kenčia. Tai pasireiškiantys asmenybės sutrikimai.
Skirtingų epidemiologinių tyrimų duomenimis, asmenybės sutrikimai būdingi 2–10 % visų gyventojų. Skirtingai nei psichinės ligos, tai užsitęsę sutrikimai, prasidėję vaikystėje ar paauglystėje ir tebesitęsiantys per visą gyvenimą, pasireiškiantys visose gyvenimo srityse. Kadangi asmenybės sutrikimai sukelia stiprų asmeninį distresą, šie žmonės žymiai dažniau serga psichinėmis ligomis, taip pat dėl blogesnių asmeninių ir darbinių santykių dažniau patiria nesėkmes darbe ir šeimoje.
Pagal skirtingas klasifikacijas priskaičiuojama apie 10 skirtingų asmenybės sutrikimo tipų. Pristatome keletą populiariausiųjų.
Emociškai nestabilaus (ribinio) tipo asmenybės. Jos pasižymi impulsyvumu, temperamentingumu. Šio tipo asmenybės yra piktos ir nenuspėjamos, jų santykiai trumpalaikiai, nestabilūs; emociškai gali būti labai audringi. Dažnai įvairiose srityse pasireiškia save žalojantis elgesys:
– piktnaudžiavimas psichoaktyviomis medžiagomis,
– pinigų švaistymas,
– paskolos,
– seksas,
– suicidinės mintys.
- Histrioninio tipo asmenybės. Šio tipo asmenybės įvairiais būdais siekia būti aplinkinių dėmesio centre. Jos ekshibicionistiškos, gundančios, koketuojančios, linkusios nuolaidžiauti sau, įtaigios. Emocijos kraštutinai išreikštos, bet paviršutinės. Ypač didelis dėmesys skiriamas savo išvaizdai.
- Anankastinio (obsesinio-kompulsinio) tipo asmenybės. Joms būdingas perdėtas atsargumas ir abejonės, skrupulingas sąžiningumas, pedantiškumas, perfekcionizmas, perdėtas susirūpinimas detalėmis, kas trukdo greitai atlikti darbus. Tokie žmonės griežtai laikosi socialinių normų, linkę perdėtai kontroliuoti tiek save, tiek kitus.
- Priklausomo tipo asmenybės. Tokios asmenybės vengia priimti bet kokius sprendimus ‒ tam reikia daugybės kitų patarimų ir padrąsinimų arba tai leidžiama atlikti kitiems. Kadangi šio tipo žmonės bijo, jog nesugebės savimi pasirūpinti, tampa perdėtai priklausomi nuo kitų. Likę vieni, išgyvena stiprų diskomfortą ir bejėgiškumą.
- Vengiančio tipo asmenybės. Žmonės, turintys šį sutrikimą, perdėtai vengia tarpasmeninių santykių, nes bijo, kad gali būti kritikuojami, palikti, atmesti. Tokie asmenys vengia įsitraukti į santykius su kitais žmonėmis, nesant garantijų, kad kiti juos mėgs. Jie perdėtai jautrūs kritikai ir įsitikinę, kad socialiniu požiūriu yra niekam tikę, nepatrauklūs ar blogesni už kitus.
- Šizoidinio tipo asmenybės. Jos mažai bendrauja ir nesidomi kitais žmonėmis, pasižymi emociniu šaltumu. Jie linkę į vienatvę, mėgsta fantazuoti, užsiimti veikla, kuriai reikia vienatvės.
- Paranoidinio tipo asmenybės. Šio tipo asmenys turi polinkį būti nuolat priešiškai nusiteikę, jie negali atleisti už įžeidimus ar pagarbos stoką, linkę visur matyti kitų priešišką nusistatymą ir kenkimą. Dažnai šeimoje perdėtai pavydūs. Perdėtai kovoja „už teisybę“ ir gina savo teises.
Asmenybės sutrikimų gydymas
Visi asmenybės sutrikimai sunkiai pasiduoda gydymui, jų gydymas ilgalaikis ir kompleksinis, dažnai tik iš dalies veiksmingas. Taikomos įvairios psichoterapinės technikos, tačiau sunkiais atvejais reikalingas ir medikamentinis gydymas.
Dažniausiai psichinei būklei koreguoti skiriami antidepresantai, neuroleptikai ir antikonvulsantai, vengiama priklausomybę galinčių sukelti vaistų.
Lithuanian