Galvos skausmas pažįstamas kiekvienam. Jei galvą skauda po bemiegės nakties, užsitęsusio vakarėlio ar patirtos nervinės įtampos, dažniausiai nekyla jokių papildomų klausimų. Toks retkarčiais dėl žinomos priežasties pasitaikęs skausmas praeina savaime arba pasitelkus į pagalbą vaistus nuo skausmo. Kartais galvos skausmu organizmas mėgina pasakyti kai ką daugiau. Taigi kada reikėtų susirūpinti?
Galvos skausmas skirstomas į du tipus
Galvos skausmas gali būti savaiminis (idiopatinis) ir simptominis (susijęs su kita liga). Pirmojo tipo galvos skausmas suprantamas kaip atskiras sveikatos sutrikimas, pavyzdžiui, migrena, su patiriama nervine įtampa susijęs galvos skausmas. Antrojo tipo galvos skausmai yra kitų ligų, pažeidimų ar vartojamų medžiagų sukeliamas simptomas, pavyzdžiui, jis būdingas sergant arterine hipertenzija, sinusitu, meningitu bei kitomis infekcinėmis ligomis, patyrus galvos traumą. Simptominiai galvos skausmai pasireiškia piktnaudžiaujant alkoholiu ir vaistinėmis bei narkotinėmis medžiagomis.
"Jeigu pastebima, kad galvą skauda susijaudinus, jei skausmas intensyvesnis rytais, o skauda pakaušio sritį – galima įtarti, jog galvos skausmo kaltininkas yra padidėjęs kraujo spaudimas ar patiriama nervinė įtampa."
Kas svarbu vertinant galvos skausmą?
Labai svarbus yra galvos skausmo intensyvumas – jei jis yra itin didelis, vertėtų sunerimti. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra kitų simptomų, pavyzdžiui, ar nepakilusi kūno temperatūra, ar nesidvejina akyse, ar nėra sumažėjęs rankų ir kojų mobilumas bei jutimai, ar nepykina, mat tokie simptomai būdingi pavojingesnėms galvos skausmo formoms. Jeigu pastebima, kad galvą skauda susijaudinus, jei skausmas intensyvesnis rytais, o skauda pakaušio sritį – galima įtarti, jog galvos skausmo kaltininkas yra padidėjęs kraujo spaudimas ar patiriama nervinė įtampa. Jei skausmas gana intensyvus, priepuolinio ir pulsuojančio pobūdžio, linkęs pasireikšti periodiškai, sukelti pykinimą, vėmimą ir mirgėjimą akyse, tuomet reikėtų įsitikinti, ar tai nėra su migrena susiję simptomai. Tikslią diagnozę nustatyti gali tik gydytojas, todėl visais abejonių keliančiais atvejais geriausia kreiptis į gydymo įstaigą.
Kada būtina gydytojo konsultacija?
Dėl paprasto galvos skausmo pacientai dažniausiai nesiima jokių papildomų priemonių ir laukia, kol jis savaime praeis arba imasi kai kurių vaistinių preparatų, kurių poveikis jiems jau žinomas.
Tačiau yra tokių situacijų, kai dėl pasireiškiančio galvos skausmo delsti negalima ir patariama kreiptis į gydytoją. Į gydymo įstaigą nuvykti reikėtų tuomet, kai galvos skausmas yra itin intensyvus (ypatingai, jei iki tol toks stiprus skausmas niekada nepasireiškė ir tokio pobūdžio skausmas jaučiamas pirmą kartą). Taip pat kreiptis į gydytoją būtina, jei kartu su stipriu galvos skausmu pasireiškia karščiavimas ir stipriai padidėjęs kraujo spaudimas. Sunerimti taip pat reikėtų, jei įprasti vaistiniai preparatai yra visiškai neveiksmingi, jei kartojasi vėmimas arba yra sąmonės ir jutimų sutrikimų.
Koks yra galvos skausmo gydymas?
Galvos skausmas gydomas kompleksiškai, todėl svarbios ir nemedikamentinės, ir medikamentinės priemonės. Pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, kokia galima galvos skausmo priežastis ir jas šalinti, pavyzdžiui, stengtis nusiraminti, kad nevargintų įtampos galvos skausmas. Jei galvos skausmas susijęs su liga ir yra vienas iš jos simptomų, būtina gydyti šią ligą arba, jei įmanoma, kontroliuoti kitas priežastis. Pavyzdžiui, jei pakilęs kraujo spaudimas, dėl jo kilusį galvos skausmą numalšins tinkamai parinkti vaistiniai preparatai, o ne nuskausminamieji vaistai. Žinoma, jei galvos skausmo priežastis yra piktnaudžiavimas alkoholiu, tuomet tik jo vartojimo ribojimas bus pats veiksmingiausias kovos būdas ne tik su šiuo, bet ir kitais alkoholio vartojimo sukeliamais nemaloniais simptomais. Nemedikamentinės galvos skausmo gydymo priemonės apima meditaciją, akupunktūrą, relaksacines ir fizines veiklas (kvėpavimo pratimus, jogos užsiėmimus, pasivaikščiojimą gryname ore) bei daugelį kitų priemonių, kurios padeda sumažinti skausmą natūraliomis ir individualiam pacientui priimtiniausiomis priemonėmis.
Jei skausmas ūmus ir jo intensyvumas nedidelis, rekomenduojama vartoti vaistus, skirtus simptominiam lengvo ir vidutinio skausmo malšinimui, pavyzdžiui, paracetamolį, ibuprofeną, deksketoprofeną. Deksketoprofeno savo sudėtyje turi vaistinis preparatas Dolmen, kurio vaistinėje galima įsigyti be recepto.
Būtina dar kartą pabrėžti, kad tinkamiausią gydymą pagal galvos skausmo priežastis, jo intensyvumą, klinikinius požymius ir atliktų tyrimų rezultatus parinkti gali tik gydytojas, ypač jei skausmas yra simptominis.
Autorius: farmacininkė Rūtelė Foktienė.
|
Vėl sugadintas savaitgalis. Taip puikiai prasidėjo: gerai išsimiegota, skaniai papusryčiauta. Ir štai reikia gulėti aptemdytame kambaryje su viltimi, kad skausmas greit atlėgs. Plačiau: 5 etapų programa galvos skausmui įveikti |
Lithuanian