Penkios dažniausios galvos svaigimo priežastys

Vasario 17, 2014
+26
+65 -39
1

Turbūt retas žmogus nėra patyręs galvos svaigimo (žinoma, turime galvoje ne alkoholio poveikį). Kartais galva ima svaigti staigiai atsistojus po ilgesnį laiką trukusio fizinio darbo, tarkim, grindų plovimo ar daržų ravėjimo, o kartais galvos svaigimas gali būti kur kas intensyvesnis, sukeliantis pykinimą ar net vėmimą. Straipsnyje rasite aprašytas penkias dažniausias su galvos svaigimu susijusias ligas ir jų simptomus.

Galvos svaigimas – terminas, apimantis įvairias būkles, pradedant silpnumu ir alpimu, baigiant pusiausvyros praradimo pojūčiu, kai ima atrodyti, kad žemė slysta iš po kojų. Pagrindinės priežastys dažniausiai būna susijusios su vidinės ausies, kurioje yra vestibulinė sistema, sutrikimais arba su smegenų struktūromis, kurios atsakingos už pusiausvyrą. Vestibulinė sistema į galvos smegenų centrus perduoda signalus apie žmogaus pusiausvyrą. 

Susirgimai, susiję su galvos svaigimu

Galvos svaigimas gali būti lydimas pykinimo, vėmimo, prakaitavimo, pulso dažnio ir arterinio spaudimo pokyčių. Tai vienas dažniausių ir gydytojams neparankiausių simptomų, nes jis pasireiškia sergant įvairiausiomis ligomis: neurologinėmis ir psichinėmis, širdies ir kraujagyslių sistemos, akių ir ausų ligomis. Vis dėto pabandėme išskirti svarbiausius susirgimus, susijusius su galvos svaigimu. 

  • Gerybinis paroksizminis galvos svaigimas ima kamuoti tada, kai dėl uždegimo ar infekcijos vidinėje ausyje susidaro kristalai. Susidarę kristalai judinant galvą pakeičia savo padėtį ir ima dirginti vidinėje ausyje esančius receptorius. Tokiu būdu į pusiausvyros reguliavimo sistemą išsiunčiami klaidingi signalai apie žmogaus kūno padėtį.

    Ši liga nustatoma 17 % galvos svaigimo atvejų. Beje, moterims du kartus dažniau nei vyrams. Vyresniame amžiuje sergamumas šia liga didėja. Gerybinis paroksizminis galvos svaigimas pasireiškia aplinkos sukimosi pojūčiu, trunkančiu mažiau nei vieną minutę ir priklausančiu nuo galvos padėties ir judesio. Dažniausiai kartojasi esant tam pačiam judesiui, pavyzdžiui, galvos atlošimas atgal arba palenkimas į priekį. Pacientai žino, kokie judesiai sukelia galvos svaigimą, todėl ima jų vengti.
     

  • Vestibulinis neuronitas yra vestibulinio nervo, perduodančio signalus apie pusiausvyros būklę iš vidinės ausies į smegenis, infekcija ar uždegimas. Kai susergama šia liga, atsiranda nesutapimas tarp vieno ir kito nervo perduodamų signalų, tai ir sukelia galvos svaigimą. Vestibulinis neuronitas dažnai pasireiškia persirgus virusine viršutinių kvėpavimo takų infekcija.

    Šiuo uždegimu vienodai dažnai serga tiek 30–60 metų amžiaus moterys, tiek vyrai. Vestibulinis neuronitas diagnozuojamas esant vienam labai stipriam, ilgai trunkančiam, dažnai 3–4 dienas, galvos svaigimo epizodui su vėmimu. Ūmaus periodo metu pacientai jaučiasi labai blogai, dažniausiai nesikelia iš lovos. Vėliau dar kelias savaites jaučiams silpnas pusiausvyros sutrikimas. Provokuojantis veiksnys gali būti staigus galvos pasukimas. Liga nepažeidžia klausos aparato, dėl to klausos sutrikimais nesiskundžiama.

1 2
+26
+65 -39
1
  • Migrena
  • Įtampos tipo galvos skausmai
  • Menjero liga
  • Galvos svaigimas
  • Galvos skausmas
  • Pusiausvyros sutrikimas
  • Pykinimas
  • Vėmimas
  • Paroksizminis galvos svaigimas
  • Vestibulinis neuronitas
  • Akustinė neuroma

Susiję straipsniai

Komentuoti: Kazys Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *