Karatė čempionė Jurgita Januškaitė: „Karatė – alternatyvi gydymo forma“

Gegužės 13, 2014 | Dainora Žalpytė
+17
« Grįžti į straipsnio pradžią

Jurgita Januškaitė su vaikais

Kas svarbiausia, norint užsiimti kovos menais? Įgimti gebėjimai, griežta disciplina ar ryžtas? 

Norą galima sukelti, talentas taip pat reikalingas, tačiau svarbiausia – darbas ir treniruotės. 

Esate ergoterapijos specialistė, dirbate Vilniaus Atgajos specialiojoje mokykloje su neįgaliais vaikais. Kokie didžiausi Jūsų darbo džiaugsmai? 

Būdama aštuoniolikos metų pradėjau treniruoti kitus žmones, žinodama, kad ateityje tikrai dirbsiu su vaikais. Baigiau ergoterapijos specialybę. Tai visai kas kita nei būti karatė trenere, tačiau dabar mano gebėjimai užsiimti kovos menais labai padeda. 

Atgajos specialiojoje mokykloje dirbu kaip gydomosios kūno kultūros mokytoja. Mano pagrindinė užduotis – kad vaikai taptų kuo savarankiškesni, o disciplina ir griežtumas labai reikalingi specialiųjų poreikių vaikams. 

Kokią įtaką kovos menai daro vaiko vystymuisi? 

Vaikas stiprėja fiziškai, lavėja koordinacija, lankstumas, pusiausvyra, greitėja jo reakcija. Siekiu, kad vaikai taptų fiziškai stiprūs, aktyvūs, turėtų bendrąjį fizinį pasiruošimą. Karatė vaikams suteikia labai daug pasitikėjimo savimi. Be abejo, propaguojame sveiką gyvenseną, sveiką mitybą. Treniruočių metu auklėjame vaikus, kad jiems šie dalykai taptų prioritetais. 

Karatė – alternatyvi gydymo forma. Dirbdama su specialiųjų poreikių vaikais pastebiu, kad pradėję lankyti karatė treniruotes jie atsiranda didžiulę motyvaciją tobulėti. Tai juk ne vaikams pabodusi, paprasta mankšta.

Jurgita Januškaitė su vaikais

Ar neįgalūs vaikai taip pat gali dalyvauti kovos menų varžybose ir kelti savo kvalifikaciją? 

Žinoma, kad gali. Užsienyje vyksta varžybos fizinę negalią turintiems žmonėms. Net invalidų vežimėliai netampa kliūtimi kovoti ir dalyvauti varžybose. Tik laiko klausimas, kada tokios varžybos pradės vykti ir mūsų šalyje. 

Specialiųjų poreikių vaikai taip pat sėkmingai laiko egzaminus ir atkakliai kovoja dėl karatė diržų. Ne visi treneriai apsiima neįgaliuosius mokyti kovos menų. Man tai ‒ jokia kliūtis. Jei nepavyksta dirbti grupiniuose užsiėmimuose, treniruojamės individualiai, net jei ir nesiseka, užsidedame kimono, užsisegame diržą ir žingsnis po žingsnio tampame karatistais! 

Ar kovos menai ‒ populiarėjanti sporto šaka? 

Kovos menai tikrai populiarėja. Anksčiau į treniruotes ateidavo paaugliai, dabar – net darželinukai. Džiugu, kad dažnai karatė tampa visos šeimos sportu. Vaikų į pirmąsias treniruotes ateina daug, bet išlieka labai mažai. Visgi, pradžioje tai būna lyg žaidimas, pramoga. Vėliau visi besitreniruojantieji supranta, jog tai labai sunkus darbas ir nėra taip lengva pasikabinti medalį ant kaklo. Pasiseka visiems, kuriems karatė tampa gyvenimo būdu. 

Jurgita Januškaitė prisipažįsta, kad darbe jai dažnai tenka pabūti ne tik trenere, autoritetu, bet ir psichologe, aukle, žaidimų partnere ar net mama. „Ir treniruodama vaikus, ir pati dalyvaudama varžybose pasiekiu gerų rezultatų, nes man karatė teikia didžiulį džiaugsmą, štai kokia mano filosofija“,– įsitikinusi Jurgita.


© Nuotraukos iš asmeninio archyvo.

1 2
+17
  • Neįgalus vaikas
  • Neįgalumas
  • Sporto nauda
  • Psichologija
  • Sporto klubai
  • Karatė
  • Kovos menai
  • Ergoterapija

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę
Sportas peršalus: kada vis dėlto galima?
Sportas peršalus: kada vis dėlto galima? Žiema, šalta, peršalote... Rodos, nieko naujo. Vis dėlto, dažnas ir žiemą neapleidžia aktyvaus gyvenimo įpročių: bėgioja, makštinasi, užsiima joga, šoka ar pan., tad ką gi daryti peršalus: visiškai atsisakyti judėjimo ar ne? Svarbiausia – stebėti savo kūną ir atsižvelgti į jo poreikius. +1 / 0 +1
Kelios savaitės ‒ tvirtas pilvo presas! Vlados Musvydaitės treniruotė
Kelios savaitės ‒ tvirtas pilvo presas! Vlados Musvydaitės treniruotė Atėjus pavasariui dviratininkai pumpuoja padangas, bėgikai aunasi sportinius batelius, parkuose ima skrieti riedlentės‒ atgyja ne tik gamta, bet ir visas miestas. Mankštintis visuomet sveika, bet ką daryti tiems, kurie sportą prisimena tik pavasarį? Straipsnyje rasite pilvo preso raumenų treniruotę, kuriai nesugaišite... +42 / -1 +41
Lietuvių sporto įpročiai. Interviu su buvusiu atletu Jeanu Claude’u
Lietuvių sporto įpročiai. Interviu su buvusiu atletu Jeanu Claude’u Buvęs Vokietijos atletas, sporto klubo JC SPORT įkūrėjas Jeanas Claude’as, kuriam sportas yra neatsiejama gyvenimo dalis, jau septynerius metus rūpinasi lietuvių sveikata. Lietuvoje gyvenantis treneris neslepia, kad mes dar tik mokomės sveikai gyventi, bet pripažįsta, kad sveikos gyvensenos entuziastų Lietuvoje vis daugėja... +28 / 0 +28
3 sportavimo klaidos ir jų pasekmės
3 sportavimo klaidos ir jų pasekmės Sportuodami klaidų daro ne tik naujokai, bet ir profesionalai. Taip yra todėl, kad žmonės dėl laiko stokos vis dažniau įpranta viską daryti greičiau. Pavyzdžiui, sporto klube treniruotė vidutiniškai trunka apie vieną valandą, per tą laiką žmogus stengiasi ne tik padaryti kardio pratimus, bet ir atlikti pratimus kojoms, rankoms,... +21 / 0 +21
Ką reikia žinoti apie bėgimą?
Ką reikia žinoti apie bėgimą? „Jei nori būti stiprus – bėgiok, jei nori būti gražus – bėgiok, jei nori būti protingas – bėgiok“, – rašoma vienoje knygoje. Tačiau ar bėgiojimas tikrai toks efektyvus? Jei taip, ką derėtų apie jį žinoti? +23 / -3 +20
17 būdų, kaip per dieną sudeginti daugiau kalorijų
17 būdų, kaip per dieną sudeginti daugiau kalorijų Jeigu kasdien sugebate nueiti į sporto klubą ir sudeginti 500 kalorijų, tiesiog nuostabu – bet jeigu po rytinės mankštos 8 valandas prasėdite prie stalo, lieknėjimas gali smarkiai užtrukti. Laimei, yra slaptų būdų, leidžiančių nejučiomis deginti kalorijas visa dieną. Šie specialistų patarimai padės greičiau atsikratyti svorio. +16 / 0 +16
Kokias traumas dažniausiai patiria maratono dalyviai?
Kokias traumas dažniausiai patiria maratono dalyviai? Pasaulyje vis labiau populiarėjantys maratonai susilaukia įvairaus amžiaus žmonių susidomėjimo. Maratone savo jėgas vis dažniau nusprendžia išbandyti ne tik profesionalai, bet ir mėgėjai bėgikai. Deja, tačiau nei vienas maratonas nepraeina be tam tikrų traumų... +15 / 0 +15
Nauji metai – naujas kūnas?
Nauji metai – naujas kūnas? Naujiems metams prasidėjus sporto klubus ir vėl užplūdo galybė žmonių, kurie trokšta gražaus kūno. Ir tai nei kiek nestebina, mat žiniasklaida nuolat rodo gražius žmones, įvairias dietas ar tiesiog straipsnius apie sveiką gyvenimo būdą. Tad vos tik atėjus Naujiems ir Jūs praveriate sporto klubo duris... +14 / 0 +14
Mankšta dirbant biure – būtina. Judėkime!
Mankšta dirbant biure – būtina. Judėkime! Šiandien vis daugiau žmonių dirba sėdimą darbą. Fizinės veiklos stoka gali lemti ne tik antsvorį, nugaros skausmą, bet ir sukelti ar paūminti tam tikras ligas. Dažnai juokaujama, kad XX a. blogiausias žmogaus įprotis – rūkymas, o šių laikų – sėdėjimas. Norėdami išvengti negalavimų dalis žmonių kelis kartus per... +13 / 0 +13
Kelio sąnario traumos: kaip išvengti?
Kelio sąnario traumos: kaip išvengti? Kelio sąnario traumos yra gana dažnos tiek tarp jaunų, tiek tarp pagyvenusių žmonių. Mes daug laiko praleidžiame sėdėdami prie kompiuterių, tad mūsų sąnariai, visai kaip ir automobilis, kuriuo nesinaudojame, kartais ima ir „užrūdija“ t.y. sąnariai tampa ne tokie paslankūs, vargina sąnarių skausmai, o kartais – net ir... +11 / 0 +11