Aistė Jasaitytė-Čeburiak: „Gražaus kūno kultas kyla iš visuomenės kompleksų“

Vasario 03, 2014 | Kamilė Kogstaitė
+19
+19 -0

Buvęs modelis, dabar save edukologe psichologe įvardijanti Aistė Jasaitytė-Čeburiak pasitinka mus vaikų klegesyje. „Tai – mano didžiausia praktika ir turtas“, – sako ji, švelniai glausdama mažąją Sofiją prie krūtinės. Garsiausius pasaulio podiumus Aistė paliko, turėdama tvirtą tikslą – išmokti psichoterapijos meno ir atrasti ramybę. Nuo blizgučių pavargusi moteris turi tvirtą nuomonę – vidinis žmogaus pasaulis svarbesnis nei išorinis, todėl į šiandieninį grožio kultą ji žiūri skeptiškai.

Jaukiai įsitaisiusios ir gurkšnodamos arbatą su Aiste kalbamės apie jos patyrimus, moters kompleksus ir žmogaus psichologiją.

Aiste, kuo šiuo metu užsiimate?

Studijuoju jungistinę analitinę psichoterapiją ir dirbu psichologės darbą, daugiau dirbu individualiai. Taip pat esu įdarbinta savo mažosios dukrelės Elzės „Šilagėlės“ darželyje kaip psichologė-konsultantė, ir dar dirbu edukaciniame projekte „Kūrybinės partnerystės“. Pastarajame projekte iš pradžių atlikau kūrybos agentės funkcijas, dabar esu Klaipėdos regiono mokyklų kuratorė. Ir, žinoma, esu dviejų nuostabių dukryčių Elzės ir Sofijos mama.

Vedate moterims skirtas paskaitas „Grožio ir stiliaus harmonija“, konsultuojate psichologijos klausimais. Nuo ko pirmiausia turėtų pradėti moteris, norinti susigrąžinti gyvenimo džiaugsmą – išvaizdos tobulinimo, savito aprangos stiliaus kūrimo, o gal vidinių apsvarstymų, požiūrio keitimo?

Pirmiausia moteriai reikėtų įsisąmoninti, kas yra jos vidinis kančios šaltinis ir dėl ko ji nelaiminga. Dažniausiai tikrai ne dėl išvaizdos ar aprangos niuansų. Už to dažnai slypi noras būti priimtai, mylimai. Drabužis, nauja šukuosena, numesti kilogramai gali moteriai padėti, tačiau ši pagalba trumpalaikė. Moteris gali tarnauti įvaizdžiui, tačiau jei skauda viduje, laiminga ji nebus.

„... svarbiausia moteriai yra girdėti save, savo poreikius, nebijoti klysti, mokytis, patirti ir orientuotis ne į kitus, o į save.“ Tokia moteris dažniausiai būna nelaiminga dėl to, kad nėra patyrusi besąlyginės meilės, neturi šiltų vidinių santykių su artimais žmonėmis, išgyvena menkavertiškumo, savo tapatumo kompleksus. Toks moters nepasitikėjimas dažnai ateina iš ankstyvos patirties šeimoje. Jei moteris nuo mažumos patiria, kad pasaulis yra grėsmingas, pavojingas, jame reikia užsitarnauti meilę, tuomet moteriai labai sunku priimti save ir aplinką.

Tokiai moteriai pirmiausia reikėtų įsigilinti į save, pasikonsultuoti su specialistais. Savianalizė padeda žmogui suprasti savo kančios kilmę ir atitinkamai tą kančią keisti. Na, o svarbiausia moteriai yra girdėti save, savo poreikius, nebijoti klysti, mokytis, patirti ir orientuotis ne į kitus, o į save.

Lietuvės moterys vis dažniau atsikrato kompleksų, tampa laisvesnės, atviresnės. Ar stebėdama savo klientes galite tai patvirtinti?

Konkrečiai vertinti savo klienčių dėl konfidencialumo negaliu. Tačiau žiūrint iš bendros perspektyvos, šiuolaikinės moterys tikrai laisvesnės. Jei lygintume ankstesnių laikų moteris, t. y. tas, kurios gyveno sovietmečiu, tai šiuolaikinės moterys yra gal ne tiek mažiau kompleksuotos, kiek daugiau autonomiškos, garsesnės, labiau save išreiškia. Tai rodo aplinkinių pavyzdžiai – yra daug karjeros moterų, kurios puikiai žino, ko nori gyvenime.

O kalbant apie kompleksų teoriją, tai kiekvienas žmogus turi kompleksų, kurie formuojasi nuo ankstyvosios žmogaus patirties. Viena mano universiteto dėstytoja yra pasakiusi: ,,Jei žmogus galvoja, kad neturi kompleksų, tai kompleksai turi jį.“ Vadinasi, mes visi turime kompleksų, net ir patys drąsiausieji.

1 2 3
+19
+19 -0
  • Aistė Jasaitytė-Čeburiak
  • Sveika mityba
  • Psichosocialiniai sutrikimai
  • Kompleksai
  • Psichologija
  • Grožis

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *