Kada pasakyti gana?

Nemaža dalis lietuvių kenčia nuo per didelio darbo krūvio. Esame tauta, kuri daug dirba. Dirbame ne tik tam, kad uždirbtume pinigus sau ir savo šeimai, bet ir tam, kad padarytume kuo daugiau ir nenuviltume savęs bei savo darbdavio. Bet kada reikėtų pasakyti gana? Tą stebuklingą žodelį „Ne“?

Gana, kai sveikata šlubuoja

Ruduo – pats darbymetis. Didelėse kompanijose po šiltojo metų laiko – vasaros, ruduo ir vėl tampa darbų planavimo ir įsibėgėjimo laiku. Tai vienas iš intensyviausių laikų metuose per kurį padaryti kuo daugiau yra svarbu, nes nuo to priklausys būsimi rezultatai.

Labai dažnai  rudenį, pilni jėgų po vasaros atostogų, dirbame iki paskutinio prakaito lašo, net tada, kai jaučiame, kad jau laikas sustoti ir pasakyti „gana“.

Net jei vargina galvos skausmas, mes vis tiek dirbame. „Žinoma, čia menka sveikatos problema. Galima ir pakentėti.“,  – taip guodžiame save.

Tačiau rudeniui atėjus pradeda kamuoti ir įvairios kitos sveikatos bėdos – peršalimas, sloga ar net gripas. O kaip dažnai mes visa tai ignoruojame? Su varvančia nosimi sėdime prie kompiuterio, čiaudime ir laukiame darbo pabaigos. Grįžę namo klausiame, kaip gydyti slogą? Geriame vaistus, purškiame nosies purškalus nuo slogos.

Bet net ir gydantis geriausiais vaistais, dirbdami ir nesiilsėdami gydymo procesą prailginame. Ir visa tai vien dėl to, jog nusprendėme, kad neimsime biuletenio ir toliau kulniuosime į darbą.

Elgiamės taip ne tik todėl, kad eiti ir prašyti gydytojo biuletenio yra ne tik kad nepatogu, bet ir nesinori praleisti darbų – juk negalime nuvilti savo darbdavio ir matyti jo nepatenkintą veidą, kuomet jūs „sėdėsite ant biuletenio“, o biure bus begalė svarbių darbų…

Kai sveikata šlubuoja – vargina gripas, peršalimas – geriau keletą dienų ramiai praleisti namuose, pasveikti, nei visą savaitę, jaučiantis prastai, eiti į darbą. Jei visgi nusprendėte eiti – tai ne tik save kankinsite, bet ir kitus kolegas galite apkrėsti.

Gana, kai atlygis neatitinka atlikto darbo

Pažvelgus į darbo skelbimus ir atlygį, kurį siūlo už atliekamą darbą, net kūno plaukeliai ima šiauštis. „Tiek daug darbo ir toks mažas atlygis – tai neteisinga.“, – galvojate jūs.

Tiesa, tokios mintys neatneš teigiamų rezultatų, atlyginimas nuo tokių minčių per vieną naktį tikrai nepakils, tad verta stengtis. Dirbti už tuos pinigus, kuriuos siūlo. Ir tikėtis, kad atlyginimas, kaip ir sakoma darbo skelbimuose, kils sulig rezultatais, sulig jūsų patirtimi.

Didelė tikimybė, kad bėgant laikui darbdavys, matydamas jūsų darbo rezultatus, atlyginimą padidins. Tačiau lygiai tokia pat didelė tikimybė, kad darbdavys to atlyginimo nenorės kelti. Dirbsite, stengsitės, nes tai naujas jūsų darbas. O darbdavys kaip mokėjo, taip ir mokės jums minimumą. „Nepatinka?“, – klaus griežtai. „Po Jūsų dar yra eilė laukiančiųjų…“, – sakys darbdavys drąsiai šypsosis tiesiai Jums į akis. Ką tada beliks daryti? Oriai išeiti ir ieškotis kito darbo.

Kai papilkėję medžių lapai praneša apie artėjantį šaltuką, o žvarbus vėjas priverčia dar stipriau užsivynioti vilnonį šaliką, tampa akivaizdu: atėjo metas ruoštis šaltajam žiemos sezonui. Jei jus vis dar šildo vasaros prisiminimai ir net baisu pagalvoti apie sniego pusnis ar kumštines pirštines, turime pasiūlymų, kaip pasiruošimą šaltajam metų laikui paversti atpalaiduojančia ir malonia veikla. Dešimt skirtingų procedūrų – dešimt būdų sustiprėti! Plačiau: 10 būdų, kaip per savaitgalį pasiruošti šaltajam sezonui

Tiesa ta, kad niekada nereikia dirbti už „ačiū“, kiekvienas darbas turi būti įvertintas tinkamu atlygiu. Kiekvienas mes turime savo vertę – vienas žmogus gali džiaugtis gaudamas minimumą, kitam ir tūkstantis eurų gali būti per mažai…

Gana, kai tavimi naudojasi

Dažniausiai ką tik baigusiais universitetą žmonėmis darbdaviai yra linkę naudotis. Jaunas žmogus dar be patirties, dar ne visada moka už save pastovėti, būna su „rožiniais akiniais“ ir juo yra lengva manipuliuoti bei naudotis.

Toks jaunas žmogus turėtų suprasti, kad jis, kaip ir jo vyresnieji kolegos, turi būti gerbiamas ir neišnaudojamas, mokėti pasakyti „gana“.