Kaip susidoroti su stresu: greiti ir ilgalaikiai sprendimai

Rugpjūčio 03, 2018
+2
+2 -0

Stresas gali būti naudingas tuomet, kai reikia greitos reakcijos ir energijos kažkam atlikti, tačiau, jei jūsų palydovas – nuolatinis stresas, tuomet reikėtų susirūpinti. Nuolat kamuojantis stresas gali tapti įvairių ligų bei skausmų priežastimi. Tiesa, dėl streso sukeltų skausmų dažniausiai skundžiasi moterys: ypač dažnai jas kamuoja galvos ar pilvo skausmai.

Chroniškas stresas gali sukelti ne tik psichologinių problemų, bet ir sutrikdyti fizinę sveikatą. Nors jis kiekvieną žmogų veikia skirtingai, tačiau dažniausiai moteris kamuoja tokie streso sukelti negalavimai:

 

Galvos skausmai ir migrena. Kai kamuoja stresas, įsitempia raumenys, o ilgalaikis įsitempimas gali sukelti galvos skausmą, migreną ar net viso kūno skausmus. Pasak medikų, įtampos galvos skausmai dažniausiai būdingi moterims.

Pilvo skausmai. Trumpalaikis stresas gali sukelti tokias staigias pasekmes kaip viduriavimas ar vėmimas. Tuo tarpu ilgalaikis stresas gali sukelti dirgliosios žarnos sindromą, kuris tarp moterų pasitaiko dvigubai dažniau nei tarp vyrų. Stresas gali pasunkinti tokius dirgliosios žarnos sindromo simptomus kaip pilvo pūtimą. Tiesa, tokiu atveju pirmąja pagalba dažniausiai tampa vaistai, kurie greičiausiai išsprendžia atsiradusį diskomfortą, pavyzdžiui, medicinos priemonė „Espumisan Easy”. Šis preparatas vartojamas ligų, kurių metu virškinimo trakte kaupiasi dujos, pučia pilvą, apima pilnumo pojūtis, gydymui.

Nutukimas. Stresas paskatina kortizolio išsiskyrimą, o tai gali lemti persivalgymą bei organizmo polinkį kaupti riebalus.

„Stresas gali pasunkinti tokius dirgliosios žarnos sindromo simptomus kaip pilvo pūtimą."

Menstruacijų ciklo problemos. Moterys, kurios patiria chronišką stresą, dažnai kenčia nuo sunkių PMS simptomų ar menstruacijų nereguliarumo.

Problemos pastojant. Moterys, patiriančios daugiau streso, gali sunkiau pastoti, nei tos, kurios streso beveik nepatiria ar patiria mažai. Tiesa, negalėjimas pastoti, kuomet to siekiama, taip pat gali tapti streso šaltiniu.

Širdies problemos. Didelis ilgalaikis stresas kelia kraujo spaudimą ir dažnina širdies ritmą. Laikui bėgant tai gali sukelti rimtas sveikatos problemas – insultą ar infarktą.

Tyrimai rodo, jog moterys streso sukeliamus negalavimus patiria dažniau nei vyrai. Nuolatinį stresą išgyvenančios moterys dažniau patiria nerimą ar depresiją. Nors nėra iki galo aišku, kodėl taip yra, tačiau manoma, jog tai gali būti susiję su tuo, kaip vyrų ir moterų kūnai apdoroja streso hormonus.

 

Kaip sau padėti?      

Visgi, su stresu susiduria kone kiekvienas, tačiau yra būdų, kaip jį sumažinti ir išmokti priimti pozityviau.

Gilus kvėpavimas. Toks kvėpavimas priverčia kvėpuoti lėčiau ir padeda atsipalaiduoti raumenims. Papildomai gaunamas deguonis padeda atsipalaiduoti ir nusiraminti.

Tempimo pratimai. Pasirąžydami taip pat padedate raumenims atsipalaiduoti ir pašalinti įtampą.

Rašymas. Kasdienis rašymas ar dalykų, už kuriuos jaučiatės dėkinga, surašymas gali padėti susidoroti su stresu. Gali padėti ir „streso dienoraštis”, kuriame išliesite nerimą keliančias mintis.

Skirkite laiko sau. Klausykite muzikos, perskaitykite gerą knygą ar nueikite į kiną. Pasak tyrimų, lėta klasikinė muzika veikia raminančiai ir padeda nuslūgti stresui. Daugiau nei perpus stresą sumažina ir skaitymas.

Medituokite. Tyrimai rodo, kad ramybė ir proto sutelkimas ties pozityviais ar neutraliais dalykais, gali padėti sumažinti stresą. Meditacija padeda kovoti su nerimu, kai kuriais menopauzės simptomais, mažina kraujo spaudimą.

Išsimiegokite. Daugeliui suaugusių reikia nuo 7 iki 9 valandų miego, kad jaustųsi pailsėję. Tai padės ir geriau planuoti dieną, o žinojimas, kad valdote savo laiką leis ramiau jaustis.

Sveikai maitinkitės. Kofeinas ir daug cukraus turintys užkandžiai gali suteikti energijos pliūpsnį, kuris greitai nuslūgsta. Verčiau valgykite maistą, kuris turi B vitamino, pavyzdžiui, bananų, avokadų, žuvies, vištienos, tamsiai žalių daržovių. Tyrimai rodo, jog B vitaminas gali padėti atsikratyti streso, tad jei nepavyksta susireguliuoti mitybos, galėtų padėti gydytojo skirti maisto papildai.

Kreipkitės į specialistus. Streso sukeltas nerimas ar miego sutrikimai gali būti tikrai alinantis dalykas. Tokiu atveju vertėtų kreiptis į gydytoją, kuris padės susidoroti su emocijomis ar skirs reikalingų vaistų.

Judėkite. Judėjimas gali padėti atsipalaiduoti raumenims ir pagerinti nuotaiką, sumažinti nerimo ir depresijos simptomus.

Venkite vaduotis iš streso netinkamais būdais. Prasta mintis kovoti su stresu vartojant alkoholį, rūkant ar persivalgant. Tai ilgainiui tik padidina patiriamą stresą.

 

Galvos skausmas – vienas dažniausiai žmoniją kankinančių skausmo tipų. Kai kuriuos jis kankina nuolat, kai kuriems pasireiškia, atrodo, pačiu netinkamiausiu metu. Galvos skausmas gali užklupti prieš svarbius susitikimus ar renginius, patyrus didesnę, nei įprastai, įtampą, ar kankinti prieš artėjančias mėnesines. Galvos skausmas gali pasireikšti bet kuriuo paros metu, būti aštrus ar bukas, pulsuojantis ar vientisas, silpnas, vidutinis ar toks stiprus, kad netgi gali sukelti pykinimą ar paversti pacientą visiškai nedarbingu. Tačiau kalbėsime ne apie galvos skausmo rūšis, tipus ar dažniausias priežastis. Aptarsime 3 neįprastas galvos skausmo priežastis, kurios tikrai retai išskiriamos, kaip šio įkyraus ir gyvenimo kokybę sumenkinančio skausmo kaltininkės.

Plačiau:

3 neįprastos galvos skausmo priežastys

+2
+2 -0
  • Galvos skausmas
  • Virškinimo gerinimas
  • Pilvo pūtimas

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *