Kaip maitintis pavasarį?

Kovo 29, 2017 | L.Varanavičienė
+8
+8 -0

Žiemą organizmui reikėjo energijos šilumai palaikyti. Norėjosi valgyti daug sunkaus, kaloringo, aštraus maisto. Nuo vaisių ar daržovių  stalai nelūžo. Dažnas vakaras praleistas namuose nedaug judant. Toks gyvenimo būdas neapsėjo be pasekmių. Užkietėję viduriai, pakilęs skrandžio rūgštingumas, skausmai skrandyje ir žarnyne, išsipūtęs pilvas. Be to- 3 ar 5 kilogramai priaugto svorio. Dėl nusilpusio imuniteto puola peršalimo ligos bei šerpetuoja oda. Toliau šitaip neįmanoma.

Pavasario metas pats tinkamiausias išsivalymui, lieknėjimui  bei atsigavimui po šaltos žiemos. Organizmo bioritmai, kaip ir pačios gamtos, po ilgo sąstingio bunda su nauja energija. Pasistenkite sau padėti.

Organizmo valymui bei lieknėjimui patartina rinktis detoksikacijos metodą: iki pat vasaros laikytis subalansuotos dietos.  Iš maitinimosi raciono išbraukite riebų, keptą, rūkytą, sūdytą, saldų maistą bei patiekalus iš miltų. Sumažinkite kavos puodelių skaičių, atsisakykite alkoholio. Vietoj jų valgykite šviežias ir garintas daržoves, gerkite daug skysčių. Pastebėta, kad pasilaikius tokios mitybos 3- 4 savaites, skonio supratimas keičiasi- kenksmingų produktų norisi vis mažiau.

Antra užduotis pavasariniu laikotarpiuatstatyti vitaminų ir mineralų pusiausvyrą, stiprinti per žiemą nusilpusią imuninę sistemą.

"Askorbininė rūgštis stiprina imunitetą ir saugo organizmą nuo pavasarinių peršalimo ligų. "

Silpnumas, nuovargis, odos problemos- tai avitaminozės požymiai. Organizmas ypatingai stokoja vitaminų, juk šviežių vaisių ir daržovių racionas ne toks jau didelis.

Ką sveika valgyti?

1.Valgykite daugiau žalumynų. Švieži krapai, petražolės, svogūnų laiškai, špinatai, salotos – tikras išsigelbėjimas. Jie turi daug chlorofilo, antioksidantų, vitaminų bei mineralų. Juose esantis vitaminas E ypač reikalingas per žiemą susilpnėjusiems raumenims atstatyti. Tačiau atminkite, kad nuo žalumynų gali pūsti pilvą, tad rekomenduojama su savimi turėti „greitąją pagalbą” pvz. Espumisan.

2.Krimskite pavasarinio derliaus daržoves. Šviežiuose ridikėliuose  gausu vitaminų C, B grupės,  geležies, kalio bei fitoncidų, taip reikalingų kovai su pavasariniais virusais. Iš šviežių šiųmetinių kopūstų (jų jau yra prekyboje) gaminkitės salotas. Kopūstuose gausu ląstelienos, o vitamino C kiekiu  lenkia net citrusinius. Į salotas įpjaustykite pomidorų. Nors pavasarį skanių rasti sunku, tačiau juos valgyti naudinga. Pomidoruose gausu antibakterinių ir priešuždegiminių medžiagų. Pomidorai aktyvuoja odos apsaugines funkcijas prieš ultravioletinius spindulius. Tai svarbu, nes saulė pavasarį aktyvi. Įtarkuokite šviežių morkyčių – beta karotino karalienių.

3.Nuo jūsų valgio stalo turi neišnykti citrusiniai vaisiai. Apelsinai, citrinos, pamelo, greipfrutai, kivi- turtingi vitaminu C, kuris organizmui būtinas stiprinant kraujagysles, sveikai odai bei geležies įsisavinimui. Askorbininė rūgštis stiprina imunitetą ir saugo organizmą nuo pavasarinių peršalimo ligų. Vaisiuose  gausu pektino, išvedančio iš organizmo  šlakus ir toksinus.

4.Gerkite, netgi pradėkite dieną nuo stiklinės šviežiai spaustų sulčių. Sultys – vertingas maisto papildas. Juokaujama, kad tai geras vanduo, praturtintas medžiagomis, kurių turi augalai.
Granatų sultys gerina kraujotaką, stiprina imunitetą, burokėlių sultys – normalizuoja kraujo spaudimą, morkų- gerina regėjimą. Visa tai kelia gyvybišką tonusą, ruošia kūną vasaros darbams.

5.Patikrinkite, kokie vaisiai ir daržovės užsigulėję jūsų šaldiklyje.  Jei  sušaldomi produktai tuoj po derliaus nuėmimo, jie išsaugo didžiąją dalį vitaminų, mikroelementų ir antioksidantų, reikalingų žmogaus organizmui ir stabdančių jo senėjimo procesą bei padedančių kovoti su virusais.

6.Nepatingėkite patys daigintis arba įsigykite maisto parduotuvėse grūdų. Sudygusiuose grūduose vitaminų B ir E padidėja tris kartus. Praturtinkite organizmą magniu, taip reikalingu nervų sistemos bei širdies veiklai. Tai pavasarį ypač svarbu, nes po žiemos žmonės išsenka emociškai ir fiziškai.

Vanduo – unikalus gamtos išteklius, reikalingas tiek žmogaus sveikatai, tiek grožiui. Ir, atrodo, šiais laikais jau niekas neabejoja, kad vanduo ‒ labai svarbi mūsų gyvenimo dalis. Kasdien skaitome ar girdime, kad vandens reikia suvartoti kuo daugiau, minimaliai bent 1,5 l per dieną. Bet ar kada susimąstėte, kad gal ne kiekvienam būtina suvartoti tiek daug vandens, o gal vandens perteklius organizme gali būti net pavojingas?

Plačiau:

Ar didelis vandens kiekis visada gerina sveikatą?

7.Džiovinti vaisiai taip pat pasižymi išsilaikiusių vitaminų gausa. Dėl išgaravusio vandens juose ypač daug naudingų medžiagų. Tai kalio, magnio, ląstelienos šaltiniai. Sukrimskite  po 4- 5 džiovintus vaisius per dieną. O taip pat po saujelę riešutų. Papildysite organizmą baltymais, mineralais , vitaminais, nesočiosiomis riebalų rūgštimis ir skaidulomis, kurios mažina cholesterolio kiekį kraujyje ir padeda išvengti daugelio širdies ligų.

8.Vitaminines salotas galima pasigaminti iš laukinės gamtos dovanų: dilgėlių, kiaulpienių, rūgštynių, gysločių, garšvos. Dilgėles, apiplikę verdančiu vandeniu, dėkite į sriubas, salotas, blynelius. Jos turtingos kalciu, o baltymu kiekiu nenusileidžia ankštiniams. Pienėse gausu ląstelienos, vitamino C, geležies, baltymų. Be to, pienė puikus diuretikas, valo ir lieknina kūną. Rūgštynėse gausu B grupės vitaminų, kurie užtikrina gerą nuotaiką, apsaugo nuo nemigos bei depresijos, ko siekiama pavasarį- gamtos atbudimo metą, vitaminų A ir C, kalio- širdies raumens stiprinimui, geležies- hemoglobino gamybai.

Kasdien oras šiltėja, dienos ilgėja. Taip norisi pajusti kūno lengvumą, energijos antplūdį. Viskas jūsų rankose!

Sėkmės!

 

+8
+8 -0
  • Vandens dieta
  • Delčios dieta
  • Paleo dieta
  • Atkinso dieta
  • Sveika mityba
  • Sriubos dieta
  • Kefyro dieta
  • Kembridžo dieta
  • Dieta
  • Grikių dieta
  • Mityba pagal kraujo grupę
  • Laimos Vaikulės dieta
  • Angelo dieta

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *