Kuo naudingi grybai?

Rugsėjo 1, 2016 | L.Varanavičienė
+9
Kuo naudingi grybai?

Smagu rudenį apsilankyti miške.  Akis merkia  pro auksaspalvių medžių lapus besiskverbiantys saulės spinduliai, aplink kūną raitosi ore besidraikantys  voratinkliai, šnerves kutena drėgnų samanų kvapas. Ir, žinoma, širdį džiugina grybai! Ankstyvas ruduo, kai po vasaros mėnesių žemė būna įšilusi - pats tinkamiausias laikas grybų dygimui.

Įsivaizduojama, kad grybai išauga per naktį. Tačiau ką mes vadiname grybu- tai tik antžeminė grybo dalis- vaisiakūnis.  Ant grybų kotų iškeltose kepurėlėse  bręsta milijonai į žemę krentančių sporų. Iš jų išdygsta  vegetatyvinė grybiena. Ir tik po kelių mėnesių- vaisiakūnis. Per parą raudonviršio ar baravyko kepurėlė užauga nuo 1,5 iki 5 cm skersmens. 

Grybai - vertingi  biologinės karalystės  atstovai. Dėl savo naudingų savybių plačiai naudojami ne tik kulinarijoje, bet ir medicinoje. Šiandien, kai grybų sudėtis nuodugniai išnagrinėta mokslininkų laboratorijose, galima drąsiai teigti, kad grybai priskiriami prie unikalių gamtos produktų. Ypatingai vertingi juose esantys baltymai, turintys apie 18 rūšių amino rūgščių: lecitino, tirozino, histidino, arginino, metionino ir kt. Baltymai sudaro 50- 80 procentų sausų medžiagų.  Riebalų kiekiu grybai nepasižymi. Riebaluose daug fermentų, biologiškai aktyvių medžiagų. Yra mažai kaloringi. Taip pat negausūs angliavandeniais. Daugiausia randama gliukozės ir specifinio grybų cukraus trehalozės. Krakmolo grybuose nėra. Angliavandeniai trehalozė ir glikogenas  naudingi žmogaus organizmui, bet neaptinkami kituose augaluose.

"Grybuose gausu fosforo, kalcio, kalio, vario, cinko, geležies, mangano, kobalto, molibdeno."

Palyginkime:

Ruginė duona 100 gramų produkto turi 5,5 g baltymų, 0,6 g riebalų, 39,3 g angliavandenių, kaloringumas 190. Svogūnai 100 g produkto turi 0,9 g baltymų, 0,1 g riebalų, 7,5 g angliavandenių, kaloringumas 36. Jautiena 100 g produkto turi 16 g baltymų, 4,3 g riebalų, 0,5 g angliavandenių, kaloringumas 105. Tuo tarpu 100 g marinuotų baravykų yra 31,5 g baltymų, 3,5 g riebalų, 29,6 g angliavandenių, kaloringumas 116,7.

Be to, grybuose gausu fosforo, kalcio, kalio, vario, cinko, geležies, mangano, kobalto, molibdeno. Šios miško gėrybės turtingos vitaminais B1, B2, PP, C, A, D, H.

Pagal mitybinę vertę ir skonį pirmauja baravykas, rudmėsė, trumas, piengrybiai. Šiek tiek atsilieka raudonviršis, lepšė, kazlėkas, ūmėdė, žaliokė. Dar žemesnėje kategorijoje- voveraitė, kelmutis, gudukas.

Tačiau grybai turi 4-6 procentus chitino, kuriuos  žmogaus organizmas blogai arba visai neįsisavina. Galima apsinuodyti ir gerais, valgomais grybais, maistui vartojant senus, papuvusius, sukirmijusius ir pašąlusius, nes juose atsiranda maistui  nuodingų medžiagų  šlapalo, amido, peptonų.   Netinkamai išvirti ar nesteriliai konservuoti grybai  taip pat kenkia sveikatai.  Turintys jautrią virškinimo sistemą, grybų patiekalų turėtų atsisakyti.

REIKIA RINKTI TIK GERAI PAŽĮSTAMUS VALGOMUS GRYBUS. Nuodingų grybų būtina saugotis. Žalsvosios ir smailiakepurės musmirių sukelta intoksikacija dažnai nulemia mirtį, nes juose susikaupia daugiau kaip 10 nuodingų medžiagų. Faloidinas yra greitai veikiantis nuodas, o faloidas ir falinas pamažu nuodija kepenis ir visą virškinimo traktą. Falinas naikina raudonuosius kraujo kūnelius. Apsinuodijus žalsvąja musmire, aštrūs skausmai skrandyje, viduriavimas, galvos svaigulys, dažnas vėmimas prasideda maždaug po 8- 24 valandų. Žmogus gali mirti po 3-15 dienų. Nuodingojo nuosėdžio nuodas orelaninas pasireiškia pavėluotai, ne anksčiau kaip po 3 dienų, dažniausiai po kelių savaičių ar net kelių mėnesių, kai būna užnuodytas visas organizmas. Labai nuodinga plaušabudė, geltonasis baltikas. Pasijutus blogai, nedelsiant reikia išplauti skrandį, sukelti vėmimą, daug gerti vandens ir kuo skubiau kreiptis į gydytoją.

Rudens gėrybės, naudingos mūsų sveikatai

"Nutukimas gydomas šaukštą gudobelių lapų ir uogų užplikus puodeliu karšto vandens, leidus 45 minutes pritraukti, nukošus ir geriant keturis puodelius per dieną."

Plačiau:

Rudens gėrybės, naudingos mūsų sveikatai

Susiruošti grybauti reikia nepatingėti anksti ryte. Tada grybai būna drėgni, sultingi. Grybas nupjaunamas prie pat žemės ar išraunamas sukamuoju judesiu. Negalima laužti kepurėlės, nes žalingi mikroorganizmai pro pažeistą koto dalį  pasiekia grybieną ir jai pakenkia. Negalima draskyti miško paklotės ar samanų, ieškant mažyčių grybo vaisiakūnių. Nereikia grybų spardyti, nes jie kartu su bakterijomis ir smulkiais gyvūnais  aktyviai dalyvauja spyglių, lapų, šakų, kelmų, išvartų vertimą puria miško dirva. Tiek margaspalvės musmirės, tiek baravykai yra ne tik miško puošmena, jie padeda medžiams geriau apsirūpinti vandeniu, mineralinėmis medžiagomis, suvartoja augalų šaknų išskirtas toksines medžiagas, yra geras prieglobstis ir maistas daugeliui vabzdžių.

Surinktų grybų nevalia palikti kitai dienai, nes jie greitai genda. Patyrusios šeimininkės grybus džiovina, sūdo, marinuoja, šaldo, raugia. Smagu bus šaltą žiemą smaguriauti grybų patiekalais.

Grybų sūrio receptas:

200 g grybų,

2 svogūnai,

2 šaukštai sviesto,

druskos ir pipirų pagal skonį.

Baravykų ar lepšių kepurėlės nuvalomos, išverdamos ir nuvarvinamos per kiaurasamtį. Nuluptas ir susmulkintas svogūnas pakepinamas svieste. Viskas sumalama, įberiama druska ir pipirai. Paruošta masė dedama į porcelianinį indą ir suplakama, kol masė pabals ir pasidarys balta. Supylus į formą, atšaldoma.

Skanaus!

+9
  • Geležies stokos mažakraujystė
  • Geležies stokos anemija
  • Vitaminai
  • Maisto papildai
  • Maisto kramtymas
  • Vitaminas D
  • Maisto netoleravimas

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę
Kaip gauti kuo daugiau natūralių vitaminų ir mineralų? (2 dalis)
Kaip gauti kuo daugiau natūralių vitaminų ir mineralų? (2 dalis) Esame tai, ką valgome. Kuo sveikiau ir atsakingiau maitinsimės, tuo ilgiau ir laimingiau gyvensime. Netikite? Pamėginkite! Dalinamės naudingais patarimais, kaip iš maisto gauti kuo daugiau natūralių vitaminų ir mineralų. Mat maisto papilduose esančios biologiškai aktyvios medžiagos dažnai pagamintos sintetiniu būdu, tad organizmui...
Turkų mitybos įpročiai: „Ne tik kebabais galime didžiuotis!“
Turkų mitybos įpročiai: „Ne tik kebabais galime didžiuotis!“ „Dažnas europietis galvoja, kad turkai valgo tik kebabus ir nieko daugiau. Galiu drąsiai sakyti, jog turkiška virtuvė turtinga patiekalų ir skonių įvairove, o kiekvienas patiekalas turi savo istoriją ir mena gilias tautos tradicijas“, – pasakoja komunikacijos mokslų studentas Bilalas Gürgenas, gyvenantis didžiausiame Turkijos... +40 / -1 +39
Trys priežastys, kodėl riekia valgyti skaidulų turinčio maisto
Trys priežastys, kodėl riekia valgyti skaidulų turinčio maisto Kartais stebiuosi, kodėl pas kai kuriuos žmones yra tokia gera virškinamojo trakto sistema. Atrodo, žmogus nugyveno pusę savo gyvenimo ir net nežino, ką reiškia įvairūs virškinimo sutrikimai, - tie nemalonūs pilvo spazmai ar rėmuo. Dabar jau žinau, kad įtraukdami į savo kasdieninės mitybos racioną skaidulų turinčio maisto mes... +35 / -2 +33
Užgavėnės! Sveikuoliškų Bertos blynų receptai
Užgavėnės! Sveikuoliškų Bertos blynų receptai Sveiki! Mano vardas Berta. Rašau tinklaraštį „Cukrinis avinėlis“. Prisipažinsiu, kad man labai patinka paskęsti prieskonių ir įvairiausių kvapų debesyse, kurie sklinda iš mano nedidukės virtuvės. Esu laiminga, galėdama iš visos širdies eksperimentuoti, svajoti ir bandyti įgyvendinti mažus dalykus. Nuo šiol kiekvieną... 3 +32 / -1 +31
Kodėl svarbu pusryčiauti?
Kodėl svarbu pusryčiauti? Išbėgti iš namų nepusryčiavus – įprasta. Juk gyvename greito tempo laikais. Tačiau medikai ir psichologai pusryčius įvardija kaip labai svarbų fizinės ir emocinės energijos užtaisą, kurio pamiršti tikrai nederėtų. Kodėl? Straipsnyje rasite ne vieną pusryčių naudą įrodantį argumentą. +27 / 0 +27
Salotinė sultenė ir du pavasariški receptai!
Salotinė sultenė ir du pavasariški receptai! Pavasaris ‒ pats puikiausias metas pasilepinti lėkšte traškių sultingų salotinių sultenių, kurios pasižymi maistingumu ir tikra vitaminų gausa. Šių neįprastų salotų lapeliuose yra triskart daugiau vitamino C nei kitose salotose, taip pat netrūksta vitaminų B1, B2, K, P, E, eterinių aliejų, tokių mineralinių medžiagų, kaip... 3 +27 / -3 +24
Gėrimai iš plastikinių buteliukų: vieną kartą panaudoti – taip, du kartus – ne!
Gėrimai iš plastikinių buteliukų: vieną kartą panaudoti – taip, du kartus – ne! Mėgstate vandenį? Kasdien jo išgeriate tiek, kiek yra rekomenduojama? Tačiau ar kada nors susimąstėte, jog vanduo, supiltas į plastikinį buteliuką, kuris buvo naudojamas ne vieną kartą, gali būti itin kenksmingas Jūsų sveikatai. +22 / 0 +22
Įprasti biure dirbančio lietuvio pietūs
Įprasti biure dirbančio lietuvio pietūs Straipsnio pavadinimas gali skambėti kiek per rimtai, bet neskubėkit burnoti. Čia rasite įamžintus kelis pietaujančius lietuvius (dėkui tiems, kurie mielai sutiko pagelbėti!) ir sveikos mitybos specialistės Vaidos Kurpienės komentarus po nuotraukomis. Koks šio reportažo tikslas? Ne tik pažvelgti į kasdienę gana atsitiktinę... 5 +22 / -1 +21
Vandens gydomoji galia
Vandens gydomoji galia Daugiau nei 70 % žemės paviršiaus dengia vanduo. Net 98 % šio vandens sūrus, taigi tik du likę procentai yra švarus, tinkamas gerti vanduo, kurio didžioji dalis užkonservuota ledynuose. Mūsų planetos ir mūsų pačių gyvybės pagrindas ‒ vanduo. Štai kodėl jis toks svarbus mūsų sveikatai. Vis daugiau žmonių suvartoja bent... 6 +19 / 0 +19
Kaip nepersivalgyti per šventes? Naudingi patarimai
Kaip nepersivalgyti per šventes? Naudingi patarimai Persivalgymas ‒ viena didžiausių švenčių keliamų grėsmių. Turbūt nei viena šventė neapsieina be patiekalų ir gėrimų gausos. Po Velykų dar ilgai valgome patiekalų likučius ir džiaugiamės galimybe bent keletą dienų neužsukti į parduotuvę. Vis dėlto neretai jaukūs šeimos susibūrimai ir ilgas sėdėjimas prie stalo... +18 / 0 +18