Visa tiesa apie fermentų svarbą organizmui

Gegužės 10, 2017 | L.Varanavičienė
+12
Visa tiesa apie fermentų svarbą organizmui

Fermentai  (arba enzimai) -  tai baltyminiai katalizatoriai, kurie stiprina organizmo cheminių reakcijų eigą.  Galima teigti, kad fermentai susideda iš energija užtaisytų baltyminių transportuotojų, panašiai kaip baterijos elementai sudaryti iš elektrine energija pakrautų metalinių plokštelių.  Gali netrūkti vitaminų, mineralų, baltymų, tačiau be fermentų organizmo gyvybingumo išsaugoti neįmanoma.


Iš kur organizmas gauna fermentus?

Fermentų potencialą žmogus gauna gimdamas. Organizmas, naudodamasis fermentų aktyvumu, gaminasi naujus fermentus. Kitą jų dalį gauna iš maisto. Žmogaus organizme sutinkami fermentai:

-virškinimo. Daugumą gamina kasa. Padeda suvirškinti suvalgytą maistą.

-metaboliniai. Dažniausiai gaminasi pačiose ląstelėse. Užtikrina audinių ir organų ląstelių funkcionavimą.

-maisto. Randami tik termiškai neapdorotame maiste. Padeda virškinti maistą, tada organizmui nereikia gaminti virškinimo fermentų.

Amerikiečių gydytojas Edward  Howell - maisto fermentų tyrinėjimo pionierius- 1946 metais išleistoje knygoje „Maisto fermentų reikšmė virškinimui ir medžiagų apykaitai“ išvystė mintį, kad organiniai fermentų ištekliai skirti visam gyvenimui. Kuo greičiau žmogus iššvaisto fermentų energiją, tuo greičiau pats išsikrauna. Kuo aukštesnis metabolizmo lygis, tuo trumpesnis gyvenimas. Tai reiškia, jūs gyvenate taip ilgai, kol organizmas naudojasi fermentų aktyvumu. Pasiekus momentą, kai organizmas nebesugebės pasigaminti fermentų, gyvenimas eis į pabaigą.

"Nepamirškite, kad maistą verdant ar kitaip apdorojant aukštesne kaip 47 °C temperatūra, visi maisto fermentai ir dalis kitų vertingų veikliųjų medžiagų suyra."

 

Ar žmonės tuščiai iššvaisto organinį fermentų kiekį?

Taip. Beveik kiekvienas žmogus valgo termiškai apdorotą maistą. Kai maistas verdamas ar kepamas 47 °C temperatūroje, fermentai maiste suardomi . Jei maisto fermentai išliktų patiekaluose, kuriuos valgote, jie dalyvautų maisto virškinimo procese. Kai maitinatės maistu be fermentų, organizmas privalo pats gamintis fermentus virškinimui. Tai gerokai sumažina organinį jų potencialą.

 

Ar rimta virto maisto žala organiniam fermentų „bankui“?

Tai pagrindinė senėjimo proceso ir ankstyvos mirties priežastis, taipogi priežastis daugelio ligų. Jei organizmas turi gaminti virškinimo fermentus seilėms, skrandžio sultims, tulžiai ar žarnynui, jis neaprūpina pakankamu fermentų kiekiu kitų organų.  Iškyla vėžio, kraujo ligų, diabeto ar kitų chroniškų ligų grėsmė.  

Trys priežastys, kodėl riekia valgyti skaidulų turinčio maisto

"Suaugusiems per dieną rekomenduojama suvalgyti apie 28 g."

Plačiau:

Trys priežastys, kodėl riekia valgyti skaidulų turinčio maisto


Kaip galima įrodyti, kad žmonės kenčia nuo fermentų trūkumo maiste?

 1.Žmogaus kraujyje, lyginant su kitais žemės gyvūnais, pats mažiausias fermentų, perdirbančių krakmolą, skaičius. O šlapime šių fermentų kiekis didžiausias.  Tai reiškia, kad fermentai, skaidantys virtame maiste esantį krakmolą, išnaudojami greičiausiai.

2.Bandymais ištirta, kad žiurkių, maitintu virtu maistu kasa du kartus didesnė, negu  žiurkių, maitintu žaliu maistu. Žmogaus kasa yra didžiausia iš gyvūnų, atitinkančių pagal svorį. Kasa ne vienintelis organas, kuris vargsta gamindamas didelius kiekius fermentus virškinimui. Prisideda ir seilių liaukos. Tuo tarpu laukinių gyvūnų seilėse nėra fermentų. Šuns seilėse jų taip pat nėra. Tačiau, pradėjus šunį maitinti termiškai apdorotu ėdalu, 10 dienų laikotarpiu seilių liaukos išskiria fermentus.

3.Kai žmogus badauja, pristabdoma fermentų, skirtų virškinamajam traktui, gamyba. Fermentų kiekis seilėse, skrandžio ir kasos sultyse ženkliai sumažėja. Tuo metu organizmas  gamina metabolinius fermentus ligotų audinių valymui ir atstatymui.

Galima padaryti liūdną išvadą, kad civilizuotose šalyse žmonės valgo didelį kiekį termiškai apdoroto maisto. Organizmas  jų perdirbimui gamina gausybę virškinimo fermentų. Metaboliniai fermentai, skirti ląstelėms atstatyti, nustumiami į antrą planą. Ir žmonės pradeda sirgti.

 

Kaip sau padėti?

Reikia valgyti kuo daugiau natūralaus maisto. Daug fermentų turi šviežios daržovės, vaisiai. Dideliu kiekiu pasižymi bananai, avokadai, mango, papaja, ananasai, daiginti grūdai. Maisto fermentų turi ir nepasterizuoti (t. y. neapdoroti termiškai) pieno produktai, žali kiaušiniai, žalia mėsa. Nepamirškite, kad maistą verdant ar kitaip apdorojant aukštesne kaip 47 °C temperatūra, visi maisto fermentai ir dalis kitų vertingų veikliųjų medžiagų suyra.

 

 

+12
  • Sveika mityba
  • Vitaminai
  • Maisto papildai
  • Avitaminozė
  • Maisto kramtymas
  • Vitaminas D
  • Maisto netoleravimas

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę
Kokia yra tikroji cukraus žala žmogaus organizmui?
Kokia yra tikroji cukraus žala žmogaus organizmui? Cukrumi pagardintas beveik kiekvienas maistas, pradedant nuo saldainių ir limonado, baigiant kečupu, majonezu, pusfabrikačiais, greitais pusryčiais, duona. O kas nemaloniausia, jame dažnai cukraus koncentracija keletą kartų viršija įprastą kasdienį žmogaus poreikį! +3 / 0 +3
Turkų mitybos įpročiai: „Ne tik kebabais galime didžiuotis!“
Turkų mitybos įpročiai: „Ne tik kebabais galime didžiuotis!“ „Dažnas europietis galvoja, kad turkai valgo tik kebabus ir nieko daugiau. Galiu drąsiai sakyti, jog turkiška virtuvė turtinga patiekalų ir skonių įvairove, o kiekvienas patiekalas turi savo istoriją ir mena gilias tautos tradicijas“, – pasakoja komunikacijos mokslų studentas Bilalas Gürgenas, gyvenantis didžiausiame Turkijos... +40 / -1 +39
Juodojo šokolado nauda: faktai, kuriuos privalo žinoti smaližiai ir ne tik
Juodojo šokolado nauda: faktai, kuriuos privalo žinoti smaližiai ir ne tik Juodojo šokolado nauda žmogui žinoma nuo seno. Tiesa, kartais pasigirsta diskusijų, kad tai tik šokolado gamintojų reklaminis triukas, tačiau moksliniai tyrimai įrodė, kad šokolado nauda abejoti neverta. Žinoma, kalbama tik apie kokybišką juodąjį šokoladą ir protingus jo vartojimo kiekius. 1 +37 / -5 +32
B grupės vitaminų būtina gauti kasdien
B grupės vitaminų būtina gauti kasdien Jei patiriate didelį stresą darbe, valgote skubėdami, mažai miegate, o dažnas jūsų palydovas – galvos skausmas, tikėtina, kad jums trūksta vitamino B. Kaip ir kiekviena vitaminų rūšis, vitaminas B yra būtinas mūsų organizmo gyvybinėms funkcijoms palaikyti. Jis skatina energijos išskyrimo procesą iš angliavandenių, baltymų... +50 / -22 +28
8 faktai apie gaiviuosius gėrimus
8 faktai apie gaiviuosius gėrimus Saldintus gaiviuosius gėrimus vartojame didžiuliais kiekiais, o dalis žmonių juos geria kasdien. Šiuos gėrimus ypač pamėgo jaunimas, o kai kuriems jie net didele dalimi pakeitė vandenį. Vis dėlto kyla klausimas, ar saugu vartoti šiuos gėrimus? Kaip jie veikia mūsų sveikatą? Pasirodo, juose esantis didžiulis cukraus kiekis ne tik... +26 / 0 +26
Ląstelienos svarba žmogaus organizmui
Ląstelienos svarba žmogaus organizmui Dažnai kalbame apie angliavandenius, baltymus, riebalus, tačiau pamirštame paminėti, jog ne ką mažiau svarbi mūsų organizmui yra ir ląsteliena. Būtent ši medžiaga, kuri daugiausiai yra randama javuose, vaisiuose ir daržovėse, stiprina mūsų imunitetą, padeda virškinimo sistemai geriau funkcionuoti bei apsaugo nuo cholesterolio... +23 / 0 +23
Gerti ar negerti kavos – štai kur klausimas?Eksperimentas!
Gerti ar negerti kavos – štai kur klausimas?Eksperimentas! Apie kavos naudą bei žalą sveikatai yra ne kartą tekę girdėti iš įvairių žiniasklaidos šaltinių. Nieko keisto, nes kiek žmonių – tiek nuomonių. +23 / -2 +21
Vitaminas C – geros savijautos garantas
Vitaminas C – geros savijautos garantas Tradiciškai apie vitaminą C prisimename tada, kai peršąlame: citrina ar imbiero šaknis pirkinių krepšelyje atsiduria jau ėmus šnirpščioti kuriam nors iš šeimos narių. Taip pat jį intensyviau vartoti pradedame atšalus orams, kad sustiprintume imuninę sistemą. O ar žinojote, kad nuo vitamino C priklauso ne tik atsparumas ligoms... 1 +22 / -2 +20
Vandens gydomoji galia
Vandens gydomoji galia Daugiau nei 70 % žemės paviršiaus dengia vanduo. Net 98 % šio vandens sūrus, taigi tik du likę procentai yra švarus, tinkamas gerti vanduo, kurio didžioji dalis užkonservuota ledynuose. Mūsų planetos ir mūsų pačių gyvybės pagrindas ‒ vanduo. Štai kodėl jis toks svarbus mūsų sveikatai. Vis daugiau žmonių suvartoja bent... 6 +19 / 0 +19
Kaip nepersivalgyti per šventes? Naudingi patarimai
Kaip nepersivalgyti per šventes? Naudingi patarimai Persivalgymas ‒ viena didžiausių švenčių keliamų grėsmių. Turbūt nei viena šventė neapsieina be patiekalų ir gėrimų gausos. Po Velykų dar ilgai valgome patiekalų likučius ir džiaugiamės galimybe bent keletą dienų neužsukti į parduotuvę. Vis dėlto neretai jaukūs šeimos susibūrimai ir ilgas sėdėjimas prie stalo... +18 / 0 +18