Vaikai ir ekranai – neatsiejamas, bet kartu ir pavojingas duetas

Liepos 08, 2019 | Rūtelė Foktienė
+1
+1 -0

Dažnas žino, kaip nuraminti įsiaudrinusį vaiką – tereikia duoti jam išmanųjį telefoną. Mažylis, gavęs tai, ko norėjo, tarsi sustingsta – gali valandų valandas žiūrėti spalvotus filmukus ar populiariausius internete esančius įrašus vaikams. Reikėtų tik praeiti gatve ar atsidurti žaidimų aikštelėje – kiek daug žmonių ir jų vaikų praradę laiko nuovoką ir pasinėrę į virtualią realybę. Ką jau kalbėti apie tėvelius, kurie, maitindami mažylį, prieš tai pasirūpina, kad jis tuo metu galėtų stebėti mėgstamiausią TV programą. Jie atsargiai teisinasi – tik taip vaikas suvalgo viską, tik taip įmanoma jį aprengti be ašarų, tik taip galima rasti laiko pagaminti šeimai vakarienę. Tikroji tiesa yra tokia: daroma didelė meškos paslauga daugeliui sričių – nuo vaiko raidos stabdymo ar šeimos santykių žlugdymo iki nutukimo rizikos didinimo ir kenkimo socialinių įgūdžių vystymuisi.


Kodėl mažylius taip traukia ekranai ir jų perteikiamas turinys?

Nesunku pastebėti, kad kūdikių ir vaikų dėmesį nesunkiai prikausto televizijos reklamos – jos yra ryškios, spalvingos, jų metu sklindantys garsai visada yra pagarsinami. Tai – rinkodaros triukai, tačiau jie tikrai nepraslysta pro smalsių vaikų akis. Ryškios spalvos, skambi muzika, greitai besikeičiantys vaizdai ypatingai stimuliuoja nebrandžią ir aktyviai besivystančią vaikų nervų sistemą – paprasta ir statiška aplinka jiems tampa nebeįdomi, žvilgsnis labai ilgoms minutėms ar net valandoms nukrypsta į ekranus. Vaikams patinka tai, ką jie mato ekranuose – norą į juos žiūrėti dar labiau sustiprina natūralus mažylių smalsumas. 

 

Ką iš vaikystės atima ekranai?

Laikas, praleistas prie televizoriaus, stacionaraus, nešiojamo ar planšetinio kompiuterio, išmaniojo telefono ar kitų įrenginių vadinamas „ekrano laiku“. Statistika rodo, kad šiuolaikiniai suaugusieji ir vaikai didelę paros dalį praleidžia prie ekranų ir šis angliškai vadinamasis „screen time“ kartais atima neįtikėtinus laiko išteklius. Kalbant apie besivystantį vaiką, šis „ekrano laikas“ tiesiog sunaikina galimybes užsiimti kita svarbia veikla – vaikas mažiau juda (vaikščioja ar bėgioja), mažiau atlieka kitų motorikos vystymuisi svarbių judesių, pavyzdžiui, rečiau dėlioja kaladėles ar žaidžia su smėliu ir kitomis įvairiomis struktūromis. Mažylis mažiau bendrauja su aplinkiniais ir taip kenkia savo natūraliam socialinių įgūdžių vystymuisi. Daug į ekranus žiūrintis vaikas nebeturi tiek laiko viską ragauti, liesti, klausytis naujų garsų, pauostyti naujų kvapų, susipažinti su bendraamžiais. Atliktas ne vienas mokslinis tyrimas, kuris įrodo, kad „ekrano laikas“ gali būti tiesiogiai proporcingas kognityvinių funkcijų vystymosi lėtėjimui. 

"Nuo penkerių metų būtina skatinti saikingumą ir atsiminti, kad patys tėvai yra pats didžiausias pavyzdys šeimoje."

Kokį poveikį vaikų sveikatai ir vystymuisi turi neribojamas išmaniųjų įrenginių naudojimas ir žiūrėjimas į ekranus?

Mokslininkai pastebėjo, kad „ekrano laikas“ gali turėti daug įtakos vaiko raidai ir sveikatos būklei. Daug laiko prie išmaniųjų įrenginių praleidžiantys mažyliai:

  • dažniau skundžiasi sutrikusiu ir nekokybišku miegu, be to, jie sunkiau užmiega;
  • dažniau turi įvairių dėmesio sutrikimų;
  • vėliau pradeda kalbėti arba jų žodynas žymiai skurdesnis nei bendraamžių;
  • yra jautresni ir dažniau turi įvairių neurologinių sutrikimų;
  • dažniau rodo pyktį ir agresiją ar kitus nepasitenkinimo jausmus;
  • sunkiau ir lėčiau mokosi;
  • dažniau turi problemų bendraujant su kitais vaikais ar suaugusiais asmenimis;
  • mažiau domisi aplinka ir yra ne tokie žingeidūs;
  • dažniau turi antsvorio arba yra linkę į nutukimą;
  • gali būti nesukalbami tol, kol negauna to, ko nori, pavyzdžiui, išmaniojo telefono. 

 

Už „ekrano laiką“ pirmiausia atsakingi tėvai

Vaikų gydytojai ir neurologai rekomenduoja vaikams iki 2 metų amžiaus ekranų iš viso nerodyti. Tai reiškia, kad tėvai mažylių akivaizdoje neturėtų naudotis išmaniaisiais telefonais. Patalpoje, kurioje žaidžia kūdikis, neturėtų būti įjungtas televizorius. Mažyliui duoti mobilųjį ar planšetinį kompiuterį griežtai nerekomenduojama – pirmaisiais gyvenimo metais vaiko nervų sistema itin pažeidžiama, todėl ryškūs vaizdai, greitai besikeičiantys reginiai ir įvairūs garsai ją veikia neigiamai. Ką jau kalbėti apie turinį, kurį jie gali pamatyti.

Vėliau ekrano laikas neturėtų viršyti vienos ar dviejų valandų per parą. Nuo penkerių metų būtina skatinti saikingumą ir atsiminti, kad patys tėvai yra pats didžiausias pavyzdys šeimoje. Šiuolaikinės technologijos teikia daug naudos, tik labai svarbu, kad jos neužgožtų nuoširdaus šeimos laiko kartu. Verta pasistengti, kad vaikas atsimintų prasmingą ir įspūdžių pilną vaikystę. 

 

 

Autorius: farmacininkė Rūtelė Foktienė. 

Bloga nuotaika linkusi greitai pasėti sėklą mumyse ir išvešėti į didelį, galingą ir sunkiai išraunamą medį. Kartais slogumas visiškai nepastebimai tampa mūsų gyvenimo būdu. Nors sakoma, kad be liūdesio nežinotume, kas yra džiaugsmas, tačiau jokiais būdais negalime leisti šiam liūdesiui užsitęsti. Pati svarbiausia laimės sąlyga yra gyvenimu džiaugtis čia ir dabar, todėl pateiksime 5 paprastus būdus, kaip galime tai daryti kiekvieną dieną. Nuolat skatinkime geros nuotaikos gyslelę savyje ir į klausimą „kokia šiandien diena?“ visada galėsime nuoširdžiai atsakyti, kad tai yra mūsų mėgstamiausia diena (lygiai taip, kaip visiškai be jokių sąlygų į šį klausimą atsako gana populiarus filosofas)!

Plačiau:

5 idėjos, padedančios sunaikinti blogos nuotaikos šaknis
+1
+1 -0
  • Psichologija
  • Vaiko auklėjimas
  • Vaiko protinė raida

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *