Grupė:
Dermatologiniai susirgimai, Širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai, Šlapimo ir lytinių organų sistemai, Virškinimo sistemai ir medžiagų apykaitai
Juodavaisė aronija (lotyniškai Aronia melanocarpa) – tai erškėtinių šeimai priklausantis, ilgai gyvuojantis, daugiametis krūmas. Aronija gali užaugti iki 2 metrų aukščio. Lapai – elipsės arba ovalo formos, smailėjančia viršūne, pražanginiai, viršuje tamsiai žalios spalvos, o apačioje – kiek šviesesni. Rudenį lapai paraudonuoja. Žiedai – baltos spalvos, susitelkę į žiedynus, dvilyčiai. Augalo vaisiai – juodos, sultingos, malonaus aromato, nedidelės, apvalios uogos, o jose susitelkusios smulkutės rudos sėklytės. Aronijos žydėjimo metas – gegužės–birželio mėnesiai, o jos vaisiai subręsta rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais.
Aronijų krūmai Lietuvoje pradėti auginti maždaug prieš 30 metų. Aronija kilusi iš Šiaurės Amerikos.
Veikliosios juodavaisės aronijos medžiagos: organinės rūgštys, vitaminai (C, B1, B2, P, PP, E, beta karotenas), flavonoidai, rauginės medžiagos, mineralinės medžiagos (boras, molibdenas, geležis, jodas, varis, manganas), angliavandeniai.
Juodavaisės aronijos naudojamos liaudies medicinoje. Jos pasižymi kraujagysles sutraukiančiomis savybėmis, todėl tinka įvairios kilmės kraujavimams stabdyti (nosies, hemorojinių mazgų, gimdos). Taip pat mažina cholesterolio koncentraciją organizme, todėl tinka aterosklerozės profilaktikai ir prevencijai. Aronijų uogų sultys didina skrandžio rūgštingumą, gerina virškinimą.
Juodavaisių aronijų vartojimo kontraindikacijos: aronijų nerekomenduojama vartoti asmenims, kurių padidėjęs skrandžio rūgštingumas ir kraujo krešumas, taip pat tiems, kuriems gresia infarktas.
Lithuanian