Grupė:
Dermatologiniai susirgimai, Širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai, Virškinimo sistemai ir medžiagų apykaitai
Kalninė arnika (lotyniškai Arnica montana) – tai astrinių šeimai priklausantis, daugiametis, iki 80 centimetrų užaugti galintis žolinis augalas. Arnika turi trumpą šakniastiebį, iš kurio išauga vertikalios padėties, smulkiais liaukiniais plaukeliais apaugęs stiebas. Augalo lapai būna skroteliniai ir stiebiniai. Skroteliniai – žali, ovalūs (primena kiaušinį), turi gyslotą paviršių, o stiebinių yra nedaug, jie priešiniai, auga poromis, be kotelių. Arnikos žiedai oranžinės spalvos, dideli, telkiasi stiebų viršūnėse. Vieną graižą sudaro net 1000 vamzdelinių ir 20 liežuvėlinių žiedelių. Augalas žydi birželio–liepos mėnesiais, o vaisiai subręsta liepos–rugpjūčio mėnesiais.
Lietuvoje arnikos auga natūraliai, tačiau nėra dažnos. Jos labiau paplitusios Lietuvos pietuose ir pietryčiuose, mėgsta sausas vietas, todėl gali būti aptinkamos mišriuose miškuose bei spygliuočių miškuose (pušynuose). Lietuvoje negalima rinkti arnikų, kadangi jos įtrauktos į retų ir saugomų augalų sąrašą.
Veikliosios kalninės arnikos medžiagos:
– vitaminas C;
– rauginės medžiagos;
– sakai;
– inulinas;
– fenolinės karboninės rūgštys;
– sekvisterpeniniai laktonai;
– cholinai;
– angliavandeniai;
– riebalai;
– eterinis aliejus;
– cinamonas;
– ksantofilas;
– azulenai;
– betainas;
– gleivės;
– mineralinės medžiagos.
Gydomųjų savybių turinčios kalninės arnikos yra naudojamos liaudies medicinoje. Jos pasižymi uždegimus slopinančiu, antibakteriniu, dirginančiu, spazmolitiniu poveikiu, skatina kraujo krešėjimą, todėl tinkamos kraujavimams gydyti. Išoriškai naudojami arnikos preparatai gydo pūlingas odos ligas, greitina žaizdų ir sumušimų gijimą, malšina raumenų ir sąnarių skausmus. Augalas tinka sergant širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis (mažina padidėjusį arterinį kraujo spaudimą, saugo nuo aterosklerozės), virškinimo sistemos ligomis.
Lithuanian