Grupė:
Dermatologiniai susirgimai, Kvėpavimo sistemai, Šlapimo ir lytinių organų sistemai
Pataisas šarkakojis (lotyniškai Lycopodium clavatum) – tai pataisinių šeimai priklausantis, daugiametis, iki 150 centimetrų užaugantis sporinis augalas. Šarkakojo stiebas yra besidriekiantis žeme, apvalus ir netaisyklingai išsišakojantis į 5–15 centimetrų aukščio, gausiai lapais apaugusias šakeles. Augalo lapai nusmailėjantys (panašūs į ylas), viršūnėlėse ilgi pilki šereliai, nedideli, auga arti stiebo. Šarkakojo sporinės varputės būna ant ilgų, plonų varpkočių po 2–5, užauga iki kelių centimetrų ilgio, sporos šviesiai geltonos, nedidukės, primena miltelius, bekvapės ir beskonės, liečiant limpa prie pirštų. Pataisas šarkakojis dauginasi sporomis ir stiebais. Augalo sporifikavimo metas yra birželio–rugsėjo mėnesiai, o subrendimo liepos– rugsėjo.
Šarkakojis Lietuvoje yra dažnas. Jis mėgsta drėgnus, ne itin derlingus dirvožemius, todėl gali būti aptinkamas sausuose spygliuočių miškuose, kuriuose sudaro didelius sąžalynus.
Veikliosios pataiso šarkakojo medžiagos: glicerinas, azotinės medžiagos, hidrokavos rūgštis, fitosterinas, nedžiūstantis aliejus (jo sudėtyje yra oleino, palmitino, stearino), alkaloidai (nikotinas, likopodinas, klavatoksinas).
Gydomosiomis savybėmis pasižymintis pataisas šarkakojis yra naudojamas liaudies medicinoje. Augalo sporomis gali būti barstomos sušutusios odos vietos, pūliuojančios ir šlapiuojančios žaizdos, gausiai prakaituojančios kojos (nes sporos puikiai sugeria drėgmę). Šarkakojis taip pat naudingas sergantiesiems šlapimo organų sistemos ligomis (pvz., inkstų akmenlige, nelaikantiesiems šlapimo), kvėpavimo sistemos ligomis.
Lithuanian