Šventagaršvė – šaknys

0
+0 -0


Grupė: Kvėpavimo sistemai, Širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai, Virškinimo sistemai ir medžiagų apykaitai

Vaistinė šventagaršvė (lotyniškai Angelica archangelica) – tai skėtinių šeimai priklausantis, dvejus metus gyvuojantis arba daugiametis, iki 3 metrų užaugti galintis, vaistinis, dekoratyvinis, prieskoninis žolinis augalas. Šventagaršvė turi kvapnų, storą ir mėsingą, gausiai šakelėmis apaugusį šakniastiebį, kurį perlaužus išsiskiria balkšvos spalvos skystis. Iš šakniastiebio išauga vertikalus, itin storas, briaunų neturintis, tuščiaviduris viršūnėje išsišakojantis stiebas. Augalo lapai žali viršutinėje pusėje ir melsvai žali apatinėje, labai dideli (net iki 80 centimetrų ilgo), pliki, plunksniški, turintys rausvos spalvos makštis. Šventagaršvės žiedai gali būti žali, gelsvai balti, telkiasi į didelius, skėčio pavidalo žiedynus. Vaisius – žaliai geltonas plokščias skeltavaisis, talpinantis dvi sėklas. Augalas žydi birželio–rugpjūčio mėnesiais, o vaisiai subręsta rugsėjį. Dauginasi sėklomis.

Šventagaršvė paplitusi visoje Lietuvoje, tačiau reta. Ji mėgsta drėgnas vietas, todėl gali būti aptinkama paupiuose, paežerėse, raistuose, drėgnose pievose.

Veikliosios šventagaršvės medžiagos: fitoestrogenai, eteriniai aliejai, kvapieji kumarinai (osteolas, angelicis, bergaptenas), dervos, rauginės medžiagos, kvercetinas.

Gydomosiomis savybėmis pasižyminti šventagaršvė yra naudojama liaudies medicinoje. Ji tinkama sergant kvėpavimo sistemos ligomis (palengvina atsikosėjimą, gydo peršalimą), turintiesiems virškinimo sistemos sutrikimų (malšina spazmus, aktyvina virškinimo procesus, slopina dujų kaupimąsi žarnyne, žadina apetitą, skatina virškinimo liaukučių sekreciją). Augalas pasižymi antibakterinėmis savybėmis, grybelius ir uždegimus slopinančiu poveikiu, efektyviai malšina skausmus, mažina kraujo krešumą, todėl gali būti naudojamas kraujo krešulių susidarymo profilaktikai.

Nerekomenduojama šventagaršvių preparatų vartoti nėščioms ir žindančioms moterims, asmenims, ketinantiems kaitintis saulėje ar soliariume, sergantiems cukralige, turėjusiems širdies smūgį.

Šventagaršvė – šaknys. Vartojimas

Gydomiesiems preparatams ruošti yra kasamos šventagaršvės šaknys. Jas reikėtų kasti rudenį, švariai nuvalyti, kad neliktų žemių, nuplauti po vėsiu vandeniu ir susmulkinti. Džiovinti gerai vėdinamoje, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje patalpoje arba specialioje džiovyklėje. Džiovinimo temperatūra neturėtų viršyti 40 laipsnių Celsijaus. Tinkamai sudžiovintos šaknys būna labai trapios, jas reikėtų laikyti sandariose talpose. Galiojimo laikas – 3 metai.

Šaknų antpilo paruošimas: stikline verdančio vandens užpilti porą gramų džiovintų smulkintų šventagaršvės šaknų, paskui nukošti. Vartoti 3 kartus per dieną, po vieną puodelį.

Šaknų nuoviro paruošimas: vieną arbatinį šaukštelį džiovintų smulkintų šaknų užpilti trečdaliu stiklinės vandens, pavirinti kelias minutes ir nukošti. Gautą nuovirą suvartoti per porą kartų.

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *